Šis klausimas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje trečiadienį. Praėjusią
savaitę S.Skrodenio kandidatūrai pritarta per ministerijų valstybės
sekretorių pasitarimą.
J.Basanavičiaus premija, kurios dydis - 65 tūkst. litų, kasmet skiriama
už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje
gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros plėtojimu,
puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat už kūrybinę ir mokslinę veiklą
etninės kultūros srityje.
1938 metais gimęs S.Skrodenis - lietuvių tautosakos tyrėjas ir
puoselėtojas, suomių literatūros vertėjas, Vilniaus pedagoginio universiteto
(VPU) Lietuvių literatūros katedros profesorius.
Anot folkloristo, su tautosaka jis susipažino dar vaikystėje, grodamas
birbyne kaimo „vakaruškose“.
S.Skrodenis tyrinėja lietuvių kalendorinių apeigų tautosaką, papročius,
lietuvių folkloristikos istoriografiją, taip pat lygina lietuvių ir suomių
liaudies dainas.
Etnologui vadovaujant, universitete surinktas didelis - apie 70 tūkst.
vienetų apimties - tautosakos archyvas.
S.Skrodenis per pastaruosius 5 metus išleido monografiją „Folkloras ir
folklorizmas“, spaudai parengė žinomų folkloristų A.Mockaus, J.Baldžiaus,
Z.Slaviūno raštus, vertė iš suomių kalbos.
Folkloristo nuopelnai kultūrinių ryšių su tyrinėjimams įvertinti ir
Suomijoje, ir Lietuvoje. 1998 metais Suomijos vyriausybė apdovanojo jį Liūto
riterių ordino Komandoro ordinu, o 2005-aisiais S.Skrodenis gavo Didžiojo
kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių.
J.Basanavičiaus premija skiriama iki lapkričio 15-osios, o įteikiama per
J.Basanavičiaus gimimo dieną - lapkričio 23-iąją.
Premiją skiria Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos
kultūros ir meno tarybai.
Nuo 1992 metų teikiamos premijos laureatais yra tapę liaudies dainų
atlikėja Veronika Povilionienė, mokslininkai Česlovas Kudaba, Vaclovas
Milius, Norbertas Vėlius, mokslo istorikas Libertas Klimka, folkloristas
Konstantinas Algirdas Aleksynas ir kiti. Pernai premija įteikta filologei
Danutei Krištopaitei.