Skambės specialiai festivaliui sukurta, dar negirdėta lietuvių autorių
muzika akordeonui. Jau tampa tradicija kiekviename festivalyje pristatyti
lietuvių kompozitorių kūrinių akordeonui premjeras. Užpernai Raimondas
grojo Žibuoklės Martinaitytės opusą akordeonui ir kameriniam orkestrui
„Proveržis“. Šiemet girdėsime V. Bartulio, A. Malcio, T. Makačino, V.
Germanavičiaus, B. Kutavičiaus kūrinių premjeras.
Raimondas Sviackevičius aktyviai propaguoja naujausią muziką akordeonui, į
šio instrumento meno pasaulį įtraukdamas vis naujų autorių vardų,
pristatydamas juos tarptautiniu mastu ir kartu atverdamas kompozitoriams
naujus kūrybinius klodus. Akordeonas jo rankose prabyla įvairiaspalviais
tembrais, o jungiant šį skambesį su pačiais netikėčiausiais instrumentais
atsiskleidžia dar platesnis šiuolaikinio akordeono galimybių spektras.
Šių metų festivaliui užsakytos net keturios lietuvių kompozitorių kūrinių
premjeros.
Festivalio moto – parodyti kitokį akordeono veidą – tarsi atskleidžia
Vidmanto Bartulio kūrinio „nežinios akivaizdoje nedrąsiai giedame“. „Labai
daug jėgų ir laiko atėmęs procesas, norint „išmušti“ sau iš galvos
akordeono skambėjimo, grojimo tradicijos ir šio instrumento dalyvavimo
„kitoje kompanijoje“ stereotipus. <...> Labai norėjau, kad, grojant šiems
instrumentams, pavyktų „pagauti“ dar neliestų jausmų virpesius“, – yra
sakęs Vidmantas Bartulis.
Arvydo Malcio duete akordeonui ir violončelei „Sapnų pėdsakai“ šmėsteli
trys sapnų pėdsakų akimirkos, viena iš kitos išplaukiančios nuotaikos.
“Mes skęstame sapnų jūroje nespėdami per savo gyvenimą daugelio iš jų
identifikuoti. Tik mažytę sapnų dalelę suvokiame ir prisijaukiname
suteikdami jai apčiuopiamas estetines bei socialines kategorijas. Šiame
kūrinyje ir aš pabandžiau pasekti sapnų pėdsakais...” – sako autorius.
Vytauto Germanavičiaus „Juodi šešėliai – balti šešėliai“ pratęsia
impresionistinę koncerto nuotaiką: „Garsinių – dinaminių modelių
koncentracija įvairiose kūrinio vietose bando sukurti spalvinį šešėlių
žaismą. Balti šešėliai, skirtingai nei juodi, yra nematomos atvirkščios
objektų projekcijos. Jie gali būti lyginami su lietaus ar vandenyno,
akustiniais ar miražų šešėliais“.
Teisučio Makačino poema „Arkada“ – tartum pasakojimas apie patirtus
įspūdžius, vaikštant tarp paslaptingų senos pilies kolonų, už kiekvieno
posūkio – vis nauja jų eilė...
Broniaus Kutavičiaus „Rhythmus-Arhythmus“ buvo sukurtas violončelei ir
fortepijonui 1993 m. Jis dedikuotas žymiam violončelininkui Davidui
Geringui. Pagrindinė idėja slypi kūrinio pavadinime. Rhythmus-Arhythmus –
tai laipsniškai bei tikslingas, tarsi neišvengiamas ėjimas nuo griežtos
motorikos, mechaniškos ritminės organizacijos į lankstų, plastišką muzikos
būvį laike lyg besvorėje erdvėje.