Šį leidyklos „Alma littera“ ką tik išleistą romaną 38 metų rašytoja vakar pristatė sostinės prekybos centre „Panorama“ įsikūrusiame knygyne „Pegasas“.
Romano pagrindu R.Šerelytė šįkart pasirinko baisią pasaką apie žiaurųjį Mėlynbarzdį, kuris žudė savo žmonas. R.Šerelytės kūrinyje Mėlynbarzdis virsta savotišku praėjusių laikų simboliu, įkūnijančiu autoritarinę santvarką ir žmogaus nuasmeninimą.
Apie sovietmečio vaikus
„Visi žinome, kad Mėlynbarzdis turėjo daug žmonų. Tačiau pasakoje neužsimenama apie jo vaikus. Man buvo įdomu, koks galėtų būti jų likimas“, – kalbėjo R.Šerelytė.
Rašytojai Mėlynbarzdžio vaikai – sistemos vaikai, sovietmečio įkarštyje subrendę žmonės. „Mėlynbarzdžio vaikai“ – tai brandaus socializmo dvasinė atrofija, įrodyta asmenine patirtimi.
Tai knyga apie meilę ir mirtį, tampančias viena būsena ir nepaklūstančias laikui. Ir apie laimę – labai savotišką, liguistą, keistą, kurios ilgisi Mėlynbarzdžio vaikai, užaugę uždaroje aplinkoje“, – savo kūrinį pristatė R.Šerelytė.
Perkūrė savo patirtį
Romane keli vienos šeimos nariai savotiškos išpažinties forma pasakoja dramatišką savo gyvenimo istoriją praėjusio amžiaus antrojoje pusėje. Tie pasakojimai susilieja į vieną istoriją, kurioje ryškėja įvairiausi tragedijos atspalviai.
Skausmingame pasakojime pilna savotiškų suvenyrų tiek iš anų laikų leksikos („varanokas“, „govorilka“, „špilkos“), tiek iš niūrios, bet dabar gal jau ir šypseną keliančios kasdienybės, tiek iš pačios rašytojos gyvenimo.
„Jeigu šiame romane nebūtų tam tikros autentikos, patirties, man greičiausiai neskaudėtų širdies. O kai jį parašiau, man buvo kiek negera, nes jame yra nemažai skausmingų asmeninių dalykų“, – sakė R.Šerelytė.
Tačiau ji neigė, kad tai – autobiografinis kūrinys.
„Romanas – visada savarankiškas kūrinys. Jis niekada nebus toks kaip gyvenimas. O gyvenimas – atskiras kūrinys“, – įsitikinusi „Mėlynbarzdžio vaikų“ autorė.
Nemelavo sau ir skaitytojui
R.Šerelytė prisipažino, kad rašyti šį romaną jai buvo ir sunku, ir lengva.
„Sunkiausia buvo aprašinėti skaudžius ir išgyventus dalykus. O lengva buvo dėl to, kad nereikėjo meluoti nei sau, nei skaitytojams.
Nereikėjo fantazuoti ir kurti jokių efektingų ar drastiškų scenų ir vaizdų, nes jie gyveno manyje nuo sovietmečio.
Juos tereikėjo prisiminti, išgriebti iš praeities“, – pasakojo R.Šerelytė.
Išbandė įvairius žanrus
* Prozininkė, poetė, dramaturgė, kritikė R.Šerelytė Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, dirbo vaikų žurnale „Žvaigždutė“, kultūros savaitraštyje „7 meno dienos“, žurnale „Jaunimo gretos“.
* R.Šerelytė debiutavo 1986 m. žurnale „Moksleivis“. Pirmasis novelių rinkinys „Žuvies darinėjimas“ pasirodė 1995 m. Dar ji išleido kelis novelių rinkinius, nuotykinių istorinių apysakų rinkinį, romanus „Ledynmečio žvaigždės“, „Vardas tamsoje“, eilėraščių vaikams, dramų rinkinių.
* 2000 m. R.Šerelytės romanas „Ledynmečio žvaigždės“ pelnė Žemaitės premiją. 2001 m. R.Šerelytei įteikta A.Vaičiulaičio premija. Jos pjesė „Stoglangis“ 1999 m. laimėjo II vietą Atviros Lietuvos fondo paskelbtame pjesių konkurse.