Šių metų pavasarį Vokietijoje gyvenantis V.Baltakas kartu su vokiečiu kūrėju Marku Hechtle ir vengru kompozitoriumi Martonu Illesu pirmą kartą apsilankė Dubajuje.
Visai neseniai lietuvis dar sykį lankėsi šiame mieste. Tuo metu buvo ramadanas.
Ne atostogavo, o dirbo
V.Baltakas į Dubajų vyko ne atostogauti ar turistauti. Jį čia siuntė šiuolaikinės muzikos ansamblis „Ensemble Modern“, Vokietijos koncerno „Siemens“ meno programos rengėjai ir Goethe's institutas.
Kartu su kitais Vokietijoje žinomais kompozitoriais lietuvis yra didžiulio šiuolaikinės muzikos projekto „Into?“ (lietuviškai „Į?“) dalyvis.
16 kompozitorių kuria 16 kūrinių, kuriuose stengiasi atspindėti keturių įspūdingų pasaulio vietovių – Johanesburgo, Stambulo, Dubajaus ir Perlo upės deltos – garsus.
Kūriniai turi būti sukurti iki ateinančių metų pavasario. Tuomet jie bus atliekami Vokietijoje ir tuose miestuose, kuriuos aplankė kompozitoriai.
Žavėjo augimo tempai
„Visi arabiški kraštai man, užaugusiam Lietuvoje, egzotiški – juk Lietuva neturėjo su jais nei diplomatinių, nei prekybinių santykių“, – prisipažino V.Baltakas.
Dubajus jam paliko neišdildomą įspūdį. Bet ne tokį, kokį buvo galima įsivaizduoti prieš vykstant į šį didmiestį.
Pirmiausia jį nustebino šalies socialinė struktūra.
Dubajuje vietinių gyventojų ir turtingų vakariečių tėra 7-8 procentai, likusieji – pigi darbo jėga iš Indijos, Malaizijos, buvusios Sovietų Sąjungos ir kitų skurdžių kraštų.
„Tai šalis, valdoma mažumos. Atvykėliai Dubajuje neturi jokio statuso, jie tėra darbo jėga“, – pasakojo lietuvis.
Architektams leidžia viską?
Legendinės Dubajaus statybos atima žadą bene kiekvienam žmogui, kuris čia apsilanko. Kol kas įgyvendinta tik 10 proc. sumanymų.
„Maniau, kad Rytų Europa vystosi labai sparčiai. Nieko panašaus! Dar 1990 metais Dubajuje buvo plynas laukas. Dabar vienas po kito auga didingi architektūros statiniai“, – susižavėjimo neslėpė V.Baltakas.
Jam liko įspūdis, kad Dubajuje dirbantiems geriausiems pasaulio architektams leidžiama žaisti, eksperimentuoti, kurti, daryti tai, kas jiems patinka – ne tik popieriuje, bet ir realybėje.
Virs turistų rojumi
Jungtinius Arabų Emyratus valdo šeichai. Nedemokratiška santvarka turi savų privalumų – visi sprendimai priimami ir įgyvendinami labai greitai.
Šalies valdovai tiki prognozėmis, kad regione netrukus baigsis jį iki šiol maitinusi nafta. Jie intensyviai tam ruošiasi.
Tada Jungtiniai Arabų Emyratai turėtų tapti turistų, atvažiuojančių apsipirkti ir atsipalaiduoti, rojumi.
Dubajaus emyrate naftos ištekliai išseks po 10 metų. Tada greičiausiai neliks ir statybų.
O kol kas čia skamba plaktukai, dūzgia kranai, įvairiausiomis kalbomis šūkauja statybininkai.
„Susiklostė keista situacija: neįtikėtinas greitis, labai spartūs augimo tempai, bet, antra vertus, nauji planai buldozeriu pervažiuoja per čiabuvių, kurie dar neseniai buvo klajokliai, gyvenimą“, – stebėjosi kompozitorius.
V.Baltakas lankėsi ir Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje, užmetė akį į dar nerealizuotus architektūros projektus.
Ne jis vienas klausė savęs, kaip atrodys muziejus po vandeniu ir dvi operos tiesiog jūroje.
Ar naudos plaktukų garsus?
V.Baltako paklausiau, kaip šie įspūdžiai atsispindės jo muzikoje?
„Atspindys nebus tiesioginis, nes tai – sudėtinga ir rizikinga tema. Kūrinyje bus daug sąsajų ir netiesioginių asociacijų su Dubajumi“, – idėjos apmatais pasidalijo kompozitorius.
Dubajaus skambesį jis žada atskleisti per greitį ir šiuolaikiškumą. Po apsilankymo Dubajuje Paryžius ir bet kuris kitas Europos miestas V.Baltakui atrodo apsnūdęs ir sustingęs.
„Savo kūrinyje naudosiu elektroniką ir, žinoma, Dubajuje įrašytus garsus“, – sakė kompozitorius.
Mat net per ramadaną, tradicinį musulmonų susikaupimo ir pasninko mėnesį, Dubajus nenutilo. Ir rugsėjį Dubajuje vyko nuolatinė prekyba.
Mintys apie šešėlinį verslą
Nusistebėjęs, jog Goethe's instituto darbuotoja pakvietė pavakarieniauti į prekybos centrą, V.Baltakas netrukus suvokė, kad centras – natūrali legendinio rytietiško turgaus tąsa. To paties turgaus, kuriame arabai ne tiktai apsiperka, bet ir sprendžia svarbiausius gyvenimo klausimus.
„Dubajuje aiškiai matyti keista blizgučių ir skurdo sandūra. Žinant, kokie žmonės dirba prekyboje ir kiek jiems mokama, nesunku suvokti ir šešėlinę tokio verslo pusę“, – svarstė V.Baltakas.
Gal jo kūrinys bus panašus į reklamą?
Pasak kompozitoriaus, reklama irgi dažnai skamba įspūdingai, bet tą įspūdį sukelia pigūs garso efektai.
O kaip skambės V.Baltako kūrinys, įkvėptas Dubajaus garsų, išgirsime po pusmečio.
* * *
Išsiveržė iš mokytojų šešėlio
* V.Baltakas užaugo muzikų šeimoje. Jo motina R.AleknaitėBieliauskienė – muzikologė, tėvas grojo klarnetu nacionaliniame orkestre. Vokietijoje gyvenanti Vykinto sesuo R.Balta (Bieliauskaitė) – dainininkė.
* Po studijų Vilniaus muzikos akademijoje V.Baltakas 1993 metais įstojo į Karlsrūhės aukštąją muzikos mokyklą, kur studijavo pas žymias šiuolaikinės muzikos asmenybes P.Eštvšsą ir W.Rihmą. Vėliau jis mokėsi tarptautiniame P.Eštvšso institute Nyderlanduose, „Conservatoir National Superieur“ Paryžiuje, žymiuose kursuose IRCAM. Dabar savo mokytojus P.Eštvšsą ir W.Rihmą lietuvis vadina kolegomis.
* 2003 m. V.Baltakui buvo įteiktas Vienos tarptautinis C.Abbado prizas. Pernai jo kūryba buvo įvertinta prestižine E.von Siemenso muzikos fondo premija. Šiandien lietuvio kūrinius atlieka geriausi šiuolaikinės muzikos kolektyvai. Jis – vienos solidžiausių Europos leidyklų „Universal Edition“ autorius greta tokių garsenybių kaip L.Berio, P.Boulezas ar W.Rihmas.