V.Nabokovo žmoną abejonės graužė iki pat jos mirties. Sudeginti rankraščio, kurį laikė Šveicarijos banko saugykloje, ji nedrįso, ir rašytojo prašymas užgulė jo sūnaus Dmitrijaus pečius. Daugelį metų jis, vienintelis iš gyvųjų matęs rankraštį, kankino rašytojo gerbėjus užuominom, kad šis dienos šviesos neišvydęs kūrinys - ko gero, originaliausias ir radikaliausias iš visų D.Nabokovo parašytų.
Aistras tarp skaitytojų, literatūros kritikų ir rašytojų kaitinęs 73 metų operos dainininkas ir lenktynininkas Dmitrijus jau buvo pažadėjęs sunaikinti rankraštį - 50 teksto kortelių (V.Nabokovas kurdavo galvoje ir rašydavo ant kortelių, o tik vėliau viską sujungdavo į vientisą tekstą). Tačiau apsigalvojo: nutarė romaną išleisti 2009 metais ir pažadėjo, kad tai bus didžiausias metų įvykis.
Nors literatūros pasaulio atstovai mano, kad V.Nabokovo norai turėtų būti gerbiami ir kad jis pyktų už nepabaigto romano publikavimą, jo sūnus galvoja kitaip: „Kai tėvas vardija geriausius savo kūrinius, vienu iš jų paminėjo „Lauros originalą“. Kas norėtų sunaikinti geriausią savo darbą? Manau, jeigu jis nebūtų gulėjęs mirties patale, kai viskas atrodo taip niūru ir dramatiška, būtų norėjęs, kad romanas išvystų dienos šviesą. Būtų norėjęs jį pabaigti“.
Duodamas interviu BBC žurnalistui, D.Nabokovas rankraštį padėjo ant stalelio priešais žurnalistą, tačiau perversti jo neleido. Nors kyla abejonių dėl rankraščio autentiškumo, rašytojo sūnus tikina, kad V.Nabokovą tikrai bus galima atpažinti iš rašybos ir stilistikos. Pasak jo, romanas pasakoja apie storą ir neišvaizdų neurologą, kuris, turėdamas labai gražią ir jauną žmoną, puola į neviltį ir bando nusižudyti.
„Romanas labai skirsis nuo kitų jo knygų. Kai kam jis bus ir nemalonus, šokiruojantis“, - teigė D.Nabokovas. Jis bus išspausdintas toks, koks yra - nepabaigtas.
Tuo metu, kai rašytojo sūnus jau ruošėsi įžiebti degtuką ir pakišti po rankraščiu, V.Nabokovo gerbėjai bandė jam priminti F.Kafkos ir Vergilijaus pavyzdžius, įrodančius, kad autorius po mirties nebeturėtų valdyti savo kūrinių. Kitokio likimo sulaukė Lordo Byrono dienoraščiai, kuriuos po jo mirties 1824 sunaikino leidėjai, saugodami žymaus rašytojo reputaciją.
Literatūros pasaulyje sklando gandai: gal V.Nabokovas nenorėjo išleisti „Lauros originalo“, dėl dar skandalingesnio turinio nei jis buvo „Lolitoje“?