Ne sykį Lietuvoje grojusios grupės scenos partneriu šįsyk taps Kauno simfoninis orkestras.
Sudėtingos biografijos kolektyvo visas pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, skamba maždaug taip – „Orkestras, kuriame groja buvę grupių „Electric Light Orchestra“ ir „ELO Part II“ nariai“.
Muzikos pasaulyje ši grupė žinoma ne tik dėl jos koncertuose skambančių popmuzikos aukso fondui priskiriamų dainų. Ne mažiau dėmesio sulaukia paini kolektyvo istorija, ne sykį nagrinėta teismuose.
Dabartinės sudėties grupėje groja du „Electric Light Orchestra“ senbuviai – klavišininkas ir dirigentas Louisas Clarkas bei smuikininkas Mikas Kaminskis. Vienas jų, 57 metų M.Kaminskis, prieš viešnagę Lietuvoje telefonu davė interviu „Lietuvos rytui“.
- Lietuvoje viešėjote jau keletą sykių. Kokius prisiminimus apie mūsų šalį nešiojatės širdyje?
- Kad visi žmonės, kuriuos ten sutikome, buvo labai draugiški. O lietuvės merginos – vienos gražiausių pasaulyje. Sakau tai visiškai rimtai.
Neįsivaizduoju, kaip jūs, Lietuvos vyrai, galite galvoti apie darbus, kai aplink vaikšto tiek gražuolių.
- Jau sudarėte dainų, kurias grosite Lietuvoje, sąrašą?
- Taip. Nemanau, kad nustebinsiu pasakydamas, jog grosime populiarias „Electric Light Orchestra“ dainas – tokias kaip „Mr. Blue Sky“, „Evil Woman“. Juk, neslėpkime, būtent jų išgirsti publika ir susirenka.
Bus pora naujų dainų, bet jos – daugiau koncertui paįvairinti.
- Kurios dainos jums brangiausios?
- Turbūt „Mr. Blue Sky“ – ji neišvengiamai pakelia žiūrovus nuo kėdžių. Visose šalyse, kuriose teko groti.
- Septynerius metus grupėje grojęs gitaristas Parthenonas Huxley pernai su ja atsisveikino. Kodėl?
- Jis pavargo bastytis po visą pasaulį. Parthenonas augina mažą dukrytę – per gastroles labai jos ilgisi.
Atsisveikinome draugiškai, jo vietą užėmė Philas Batesas, kuris su mumis grojo nuo 1993 iki 1998 metų. Tad iš esmės ir toliau esame senų bičiulių kompanija.
Beje, su Philu grojame ir tada, kai „The Orchestra“ ilsisi. Po mūsų pokalbio vakare koncertuosime dviese – mūsų projektas vadinasi „The Beatles, Blues & Blue Violin“.
- Konkurencija koncertų rinkoje – milžiniška.
Ar „The Orchestra“ nepritrūksta darbo?
- Ne. Šiais metais vien Didžiojoje Britanijoje surengėme 48 koncertus.
Grojome ir Ispanijoje, Meksikoje, netrukus koncertuosime Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Slovakijoje. Visur susirenka pilnos salės žiūrovų.
- Kokia tokio populiarumo priežastis?
- Įdomus klausimas. Mūsų grupė niekada nebuvo madinga – greičiau atvirkščiai, kritikai iš mūsų nuolat šaipydavosi.
Tačiau niekas negali nuneigti dainų žavesio.
„Electric Light Orchestra“ dainos ne be reikalo nuolat naudojamos kino filmuose, reklamos klipuose. Jų skambesio nepaveikė laikas – ir šiandien šios dainos skamba naujai.
- Ištarti visą jūsų grupės pavadinimą neatsikvėpus beveik neįmanoma. Ar jūsų neerzina tai, kad negalite vadintis tiesiog „Electric Light Orchestra“?
- Mes jau įpratome į tai žvelgti kaip į pokštą. Kaip žinote, teismuose ginčijomės su buvusiu grupės lyderiu Jeffu Lynne'u, kuriam priklauso grupės pavadinimas.
Nuo mūsų tai visiškai nepriklauso. Svarbiausia – šaltas teisės žodis. Todėl dabar vadinamės „The Orchestra Featuring Former Members Of Electric Light Orchestra And ELO Part II“. Arba tiesiog „The Orchestra“. Ačiū Dievui, ir šiuo pavadinimu jau esame gerai žinomi.
- Kada pastarąjį sykį kalbėjotės su J.Lynne'u?
- Mes nesikalbėjome jau 22 metus. Kalėdų atvirukų vienas kitam nesiuntinėjame.
- Ar, turėdami didžiulį populiarių dainų arsenalą, jaučiate iššūkį rašyti naujus kūrinius?
- Toks noras yra, bet tam labai trūksta laiko. Be to, esame ne jaunuoliai ir susimąstome, ar yra prasmės eikvoti laiką naujiems kūriniams. Šiais laikais mums labai sunku prasimušti į radiją, televiziją – eterį okupavo jaunikliai.
- Ar domitės šių dienų grupėmis?
- Aš – nelabai, bet kiti grupės nariai šioje srityje labai apsišvietę. Aš nesiklausau radijo, nebent išgirstu dainą kur nors parduotuvėje.
- Kuris jūsų grupės narys yra didžiausias niurgzlys?
- Tikriausiai grupė nuspręstų, kad aš ir L.Clarkas, nes mes amžinai viskuo nepatenkinti.
- Kai paėmėte į rankas smuiką, ar svajojote groti roko grupėje?
- Jokiu būdu. Nuo penkerių metų grojau klasikos kūrinius, tokią muziką studijavau koledže. Tačiau ten susipažinau su džiazo muzikantais – vienas jų pasiūlė išmėginti elektrinį smuiką. Kai tik pabandžiau groti roką ir džiazą, į klasiką jau nebesidairiau.
- Roko pasaulyje smuikas – neįprastas instrumentas. Jūs turėjote daug kam atrodyti keistuolis.
- Taip ir buvo. Tačiau tokia padėtis turėjo ir privalumų – neturėjau rimtų konkurentų.
Galėjau drąsiai eksperimentuoti, įgyvendinti keisčiausius sumanymus.
Net ir dabar nėra daug šio muzikos stiliaus smuikininkų. Vienas iš nedaugelio, kurių grojimas man labai patinka, yra prancūzas Jeanas Lucas Ponty.
- Dažnai lankotės Rusijoje. Ar ši šalis jūsų nestebina?
- Stebina, ir dažnai. Pernai koncertavome Sibire. Nemažai keliavome autobusu. Kai kuriuos Rusijos kelius reikia pamatyti, kad galėtum patikėti, jog tokių blogų esama.
Belieka juoktis – kartais šimtus kilometrų važiuodavome per vandens sklidinas duobes.
Stebina ir Rusijos dydis. Grojome Vladivostoke, į kurį teko skristi dešimt valandų. Neįtikėtina.
- Sakoma, kad rokenrolas padeda išsaugoti jaunystę. Jei negrotumėte grupėje, ar šiandien jaustumėtės senesnis?
- Tikriausiai taip. Jei būčiau pasirinkęs darbą biure, dabar manyčiau, kad jau esu visiškas senis. Koncertuodami, keliaudami mes nuolat bendraujame su jaunais žmonėmis. Tai padeda neapkerpėti.
- Neturite jokių minčių apie karjeros pabaigą?
- Kol kas ne, nors prieš aštuonerius metus atrodė, kad šiuo metu jau tikriausiai būsime aptingę. Mums taip gerai sekasi, kad visai nesinori sustoti. Tuo labiau kad į koncertus ateina nemažai paauglių, kurie gerai žino mūsų grojamas dainas.
- Kurie muzikanto gyvenimo ypatumai jus labiausiai erzina?
- Tai, kad valandų valandas praleidžiame oro uostuose mindžikuodami ir laukdami lėktuvų. Bet negaliu skųstis. Per gastroles pažinau pasaulį. Kai su „Electric Light Orchestra“ pirmąsyk vykau į JAV, iki tol nebuvau sėdėjęs lėktuve.
- Ar kolekcionuojate suvenyrus iš šalių, kurias aplankote?
- Aš – ne. Bet L.Clarkas renka įvairių valiutų banknotus ir iš kiekvienos šalies parsiveža po joje gaminamo alaus butelį. Tikiuosi, lietuviškas jam patiks. (Juokiasi.)
- Kaip mėgstate leisti laisvalaikį?
- Susitinku su draugais, kartu nueiname į barą, išgeriame porą bokalų alaus, aptariame naujienas. Taip pat domiuosi žirgų lenktynėmis, tai – mano svarbiausias pomėgis.
Istorija – paini
* Visame pasaulyje puikiai žinoma melodingo roko grupė „Electric Light Orchestra“ susibūrė 1970-aisiais. Jos lyderis buvo dainininkas ir kompozitorius J.Lynne'as.
* Per keliolika šlovingos karjeros metų grupė pelnė didžiulį pripažinimą – iki šiol parduota daugiau nei 100 milijonų grupės albumų.
* 1986-aisiais J.Lynne'as nusprendė baigti grupės veiklą. Su tokiu sprendimu nesutikęs būgnininkas B.Bevanas, kuriam per pusę su J.Lynne'u priklauso teisės į „Electric Light Orchestra“ pavadinimą, grupės gyvavimą tęsė ją pervadinęs į „ELO Part II“.
* Kai 1999-aisiais B.Bevanas nusprendė išeiti į pensiją ir J.Lynne'ui pardavė savo teises į grupės pavadinimą, likusiems muzikantams teko pasivadinti „The Orchestra“.