Mėnulio šviesa, užliejanti scenos veikėjų sąmonę, nukelia į siurrealistinį pasaulį, kuriame atvaizdas ima gyventi savo gyvenimą ir galbūt net užima žmogaus, nuo kurio atsiskyrė, vietą... Belaikėje erdvėje, nežinia kur anapus pasaulio atsidūrę personažai pasijunta nublokšti į egzistencinį vakuumą, kuriame kiekvienas išgyvena asmeninį pragarą...
Kambarių karuselėje pjesės veikėja nejučia tampa svetimų gyvenimų dramos stebėtoja... Keturias pasaulio šalis galinti simbolizuoti scena sulieja keturių skirtingų, vienas kito nepažįstančių personažų monologus į egzistencinės kančios persunktą polilogą...
Pjesės, sukurtos nuo 1985 iki 2003 metų, itin šiuolaikiškos, tačiau tai – ne postmodernizmas. Šiame nejaukiame, baugaus siurrealizmo veidrodžio iškreiptame pasaulyje vis dar ieškoma tikrojo žmogiškumo pradų, tikima meile ir už ją kovojama.
***
Knygą išleido „Tyto alba“. Sudarė Radvilė Racėnaitė.