„Su Lincu numatyta įgyvendinti apie dešimt bendrų projektų. Sakau „apie“,
nes visada lieka erdvės naujoms, mažesnėms iniciatyvoms“, - spaudos
konferencijoje antradienį sakė viešosios įstaigos „Vilnius - Europos
kultūros sostinė 2009“ (VEKS) direktorė Elona Bajorinienė.
Anot jos, bene svarbiausias bendras projektas bus kino festivalis
„Kertant Europą“ - speciali kino forumo „Scanorama“ programa apie tai, kas
iš tiesų vyksta Europoje šiandien ir dabar. Festivalio kulminacija, pasak
E.Bajorinienės, turėtų tapti kitų metų lapkritį Lietuvos nacionaliniame
operos ir baleto teatre parodyta nebyliojo kino filmo „Žanos d`Ark aistra“
interpretacija su kompozitoriaus Broniaus Kutavičio šiam kūriniui parašyta
muzika.
Kitas jungtinis projektas - tarptautinė dailės paroda „Gamtos ilgesys.
Europos peizažai“, inicijuota Lietuvos dailės galerijos. Parodoje žadama
atskleisti Europos kraštovaizdžių įvairovę. Iš 250 eksponatų, be darbų iš
Lietuvos ir Austrijos, bus rodomi ir peizažai iš Lenkijos, Suomijos,
Latvijos, Estijos muziejų.
Šiuolaikiniai meno centrai Vilniuje bei Lince surengs bendrą programą
„Miesto istorijos“, skirtą patyrinėti įdomesnes Vilniaus vietas. Programa
vyks ŠMC bei Vilniaus rajonuose.
Dar vienas projektas, taip pat susijęs su mažiau ištyrinėtomis miesto
erdvėmis, - „Susitikimų metas“, kuriame skambės sakralinė muzika,
korsikiečių liaudies dainos.
„Šis austrų menininkų projektas, vyksiantis Švč.Jėzaus širdies
bažnyčioje, skirtas mažesnėms žmonių grupėms. Džiaugiuosi, kad austrų
menininkai atrado net patiems vilniečiams mažiau žinomas vietas“, - pasakojo
E.Bajorinenė.
Ji taip pat išskyrė „Vilnius skaito Lincą“, vyksiantį Vilniaus knygų
mugės metu, bei analogišką „Lincas skaito Vilnių“ projektus, kurių metu bus
skaitoma tų miestų literatūra siekiant vieno miesto literatūros klasiką
perkelti į kitą miestą.
„Menorama“ - tai kitas kartu rengiamas projektas, kaip skelbiama,
pristatysiantis dvylikos Europos kultūros sostinių savičiausius
šiuolaikinius vaizduojamojo meno, džiazo ir kino atstovus Vilniuje.
„Projektai bus ir Balio Dvariono muzikos mokyklos su analogiška mokykla
Lince, tikimės nuvežti savo futbolo paauglių komandą į Lincą, kur vyks
futbolo turnyras. Galiausiai, rengsime pusiau humoristinę, pusiau rimtą
„Lincas versus Vilnius“ iniciatyvą - sieksime išsiaiškinti, kuris miestas
yra geresnė kultūros sostinė“, - pasakojo E.Bajorinienė.
Spaudos konferencijoje Vilniuje dalyvavęs „Lincas - Europos kultūros
sostinė 2009“ (LEKS) vadovas Martinas Helleris pabrėžė, kad Lincui, kaip
kultūros sostinei, daug laisvės suteikė didelis projekto biudžetas.
„Būti kultūros sostine yra tam tikros ambicijos, turi būti suderinta
labai daug klausimų, todėl kuo daugiau biudžetinių garantijų reikia,
užsakymų iš aukštesnių įstaigų. Mums su biudžetu problemų nebuvo, nes už jį
pats miestas, žemė, ir Austrija atsakė“, - teigė M.Helleris.
Jis taip pat pabrėžė, kad LEKS iškilo daug klausimų, ką daryti su ta
miesto istorijos dalimi, kurioje figuruoja Adolfas Hitleris, mat jis gimė
netoli Linco ir norėjo miestą padaryti nacionalsocializmo metropolija.
„Mes nusprendėme, kad apie šį istorijos tarpsnį reikia kalbėti atvirai,
todėl atidarome parodą „Ką fiureris reiškia mums, Lincui“. Mums įdomu, ir
kaip Hitleris suprato kultūrą tais laikais“, - kalbėjo M.Helleris.
Vilnius bei Austrijos miestas Lincas kitais metais taps Europos kultūros
sostinėmis.
Lincas, anot M.Hellerio, kultūros sostinės projektui įgyvendinti turi 70
mln. eurų (241,5 mln.litų), iš kurių 10,5 mln. eurų (36,2 mln. litų) -
privačios investicijos.
„Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ renginiams per 2008-2009 metus
numatyta 105 mln. litų.