Dar taip neseniai, 2007 metų gruodžio 6 dieną, Vilniaus Filharmonijoje minėjome ir Skaitymo metų pradžią, ir Astridos Lindgren jubiliejų – matėme smagų Violetos Palčinskaitės ir Giedriaus Kuprevičiaus miuziklą „Kirvirsavero saloj“.
O dabar skelbiu: visi Lietuvos žmonės gruodžio 5 dieną kviečiami į Vilniaus mokytojų namus – į baigiamąjį Skaitymo metų renginį „Skaityk. Atrask. Tobulėk“. Ateikite 16 valandą ir... likite iki vėlyvo vakaro. Paskutinysis renginys – 18 val. 30 min.
Renginiai – kuo įvairiausi. Nemokami. Skiriami kuo įvairiausios patirties ir amžiaus žmonėms. Nepagailėkite, mokyklų direktoriai, geltonųjų autobusiukų – išleiskite juos į kelionę, paraginkite moksleivius ir mokytojus.
Vietoj bilieto ar kvietimo rengėjai pataria atsinešti knygą – jums nebereikalingą; gal tą, kurios turite kelias laidas, egzempliorius, o gal skaitytą daugybę kartų. „Knygų mainų kampelyje“ ją pakeisite į kitą arba tiesiog atiduosite į geras rankas.
Tie mainai, man regis, turėtų dominti ištikimą knygių: būtent tokių mainų, o ir antikvariato svaigaus kvapo pasigendu po Lietuvą vis labiau plintančiose knygų mugėse. Noriu tikėti, kad „Knygų mainų kampelis“ netaps ta vieta, kur atsikratysime šlamšto, o bus gyvybingas, klegantis, viliojantis. Tikiu, kad ten sutiksiu senų bičiulių ir visai nepažįstamų žmonių, su kuriais apie knygas kalbėti gera. Skaitymo metai baigiasi? Bet tęsiasi skaitymo dienos ir naktys.
Kur eiti, ką veikti baigiamajame renginyje?
Savo lankstinuke pasibraukiau teatralizuotą koncertą šeimai „Vaikystės pusnys ir žiedai“. Vaidins ir dainuos trupė „Teatriukas“, grieš Lietuvos kamerinis orkestras. Spėju, kad būtent čia, „Knygų kampelyje“ apsilankę, sugužės tikrieji knygiai, auginantys naują uolių skaitytojų ir išrankių klausytojų kartą.
Būtent Lietuvos kamerinis orkestras, leidęs sau vaikiškai pokštauti, bene patraukliausiai man atrodė (ir skambėjo...) Skaitymo metų atidarymo dieną. Orkestras, dirigentas Moedestas Pitrėnas ir „Ąžuoliuko“ choras... Ar išgirsime miuziklą dar kada nors, kur nors?
Ramia sąžine šeimoms, o ir vaikams, kurie gal ateis savarankiškai, rekomenduoju popietę su rašytoju Selemonu Paltanavičiumi ir aktore Saule Degutyte – kūrybingais, nuoširdžiais, vis ką nors naujo atrandančiais.
Primenu, kad Selemonas Paltanavičius – geriausios 2006 metų knygos autorius. Jo „Velniukas ir vieversiukas“ – vienas skaidriausių Lietuvos vaikų literatūros kūrinių. Tais metais džiaugiausi, kad vaikai, rinkdami knygą, balsavo taip išmintingai.
Saulė Degutytė – universali ir itin smagi, nuoširdi aktorė. Animaciniuose filmukuose ji kalba kuo įvairiausiai balsais, o pastaruoju metu Saulė - vis labiau garsėjanti, atradimais stebinanti lėlininkė.
Kad jau prabilau apie vaikus, tai tęsiu: Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokiniai bei jų mokytojai kuria „Knygų rekomendacijų medį“. Jame galės sulapoti ar net pražysti ir jūsų rekomenduota knyga. Nei cenzūros, nei kontrolės... Kažin, kuri knyga tame medyje pražys ryškiausiu žiedu?
Dar dailės mokykla galerijoje „Koridorius“ kvies į amatų dirbtuves. Komplimentas rengėjams: vieta atsisveikinimo iškilmėms atrasta tinkama. Būtent Vilniaus mokytojų namuose – ir Dailės mokyklos namai.
O ar tik Dailės mokyklos? Ne tik. Daugybė vilniečių, ieškančių kultūrinės gaivos, šioje erdvėje iš tiesų jaučiasi beveik kaip namuose.
Pasak rengėjų, muzikinis projektas Viljamo Šekspyro motyvais „2B or not 2B“ taps itin patraukliu akordu baigiamajame Skaitymo metų renginyje.
Lietuvos džiazo žvaigždės į klasiką žvilgters kitaip: amžinąją temą būti ar žlugti rengiamasi ne tik džiazuoti, bet ir repuoti. Juk repas – artimas poezijos giminaitis, nors šio žanro gerbėjai, matyt, ginčytųsi. Kai kam repas – poezija, persmelkta miesto gatvių gyvenimo romantikos.
Vokalistė Daiva Starinskaitė, Liutauras Janušaitis (klavišai), Domas Aleksa (bosinė gitara), Aleksandras Raičenoks (saksofonas), Darius Rudis (būgnai) į Vilniaus mokytojų namuose vyksiančias iškilmes privilios ne tik ištikimus knygius. Jų specialusis projektas visų pirma skiriamas dvidešimtmečių - trisdešimtmečių kartai, bet durys atviros kiekvienam, pasiilgusiam naujo požiūrio.
Apie savo mėgstamas knygas pasakos žymūs, skaitantys ir skaitymą skleidžiantys visuomenės žmonės - Leonidas Donskis, Jurgita Šeduikytė, Algis Ramanauskas, Renata Mikailionytė. Renginį ves Skaitymo metų renginiuose ar Vilniaus knygų mugėje jau ne kartą matytas ir girdėtas Gabrielius Liaudanskas - Svaras.
Hipių judėjimas, jo auginta karta neįsivaizduojama be...
Gal kas sakys - be žolytės... Kiti – be klajonių, savotiško maišto... Nežinau. Man neįsivaizduojama be knygos, be poezijos, be muzikos. Projektas „Strange Doors“ dedikuojamas vieno garsiausių XX amžiaus amerikiečių poeto ir dainininko Jim'o Morrison'o kūrybai ir legendinės grupės Doors muzikai. Šio projekto kūrėjai bei atlikėjai - Karolis Vaitiekūnas (vokalas), Liudas Mockūnas (saksofonas), Leonardas Bėkša (klavišai), Paulius Volkovas (gitara), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Josh'as McClung'as (būgnai).
Jaunųjų poetų skaitymai, dainuojamosios poezijos koncertas „Stipriai kitaip“, pažintis su Metų knygos rinkimų geriausio penketuko rašytojais, Sigito Parulskio naujo romano „Murmanti siena“ pristatymas – tai tokios palydos.
Murmėjimo ir net juodo skepsio Skaitymo metai sulaukė daug. Beveik kaip Dainų šventės ar Vilniaus noras tapti Europos kultūros sostine.
Nejau sulaukęs įdomios iniciatyvos imsi gyventi stipriai kitaip? Gal lietuviškas valstietiškas kraujas (jo esmė - prigimtinis atsargumas) ar tiesiog noras būti originaliu, „nesuprastu menininku“ kai kuriuos rašytojus vertė atsitverti nuo patrauklių projektų aklina siena.
Kaip nemurmėti, jei rašytojas ar recenzentas gauna kiek didesnį, nei įprasta, honorarą, jei pagaliau pavyko kūrybiškai atsiskleisti nuošalaus miestelio bibliotekininkei, jei globos namų auklėtiniams bei pedagogams iš sostinės atvykęs rašytojas priminė, kad skaityti – madinga.
Negi imsi ir džiaugsies, kad interneto svetainėje skaitymometai.lt per metus susikaupė gausybė informacijos apie skaitybą; kad savo nuomonę apie skaitymą gali pareikšti paaugliai; kad vaikai skelbia savo kūrybą; kad be vargo randi kuo įvairiausių recenzijų.
Džiaugsmo, regis, būta daugiau. Ypač – atokiau Vilniaus. Skaitymo metų komandos iniciatyva gimęs projektas „Skaitymai viešose ervėse“ paragino Lietuvos miestus ir miestelius atrasti vietas, kuriose rašytojo žodžiai skamba kitaip. Piliakalniai, apleisti seni pastatai, kiemai, žaidimų aikštelės, pievos, stogai – čia rinkdavosi ir bendraudavo ne tik nuolatiniai bibliotekų lankytojai, bet ir knygas, skaitymo malonumą, primiršę žmonės.
Rašytoja Gintarė Adomaitytė net prisimerkia iš džiaugsmo, prisimindama apsilankymus Pakuonyje, Veliuonoje: „Esu į pratusi prie mokyklos salių, nors... Tiesą sakant, niekada prie jų neįprasiu. Beveik jėga suvaryti moksleiviai, uždari langai, troškumas. Važiuoju ir kalbu, bet... pavargstu. Kas kita bendrauti vasaros popietę su vietos žmonėmis ant mielo jiems piliakalnio. Nuoširdu, paprasta – tartum nedidelis piknikas.“
Projektas „Recenzijų lietus“ gaivino ne vien kultūros, bet ir regionų spaudą Prienuose, Ukmergėje, Plungėje. O dar tie mažo formato leidiniai minkštais viršeliais, stebinę traukinių keleivius: perki bilietą, gauni ir knygą.
Skaitymo metai baigiasi, tegyvuoja skaitymas! Šis šūkis skambės ne tik Vilniaus mokytojų namuose, ir ne tik gruodžio 5 dieną.
Skaitymo skatinimo programa, prasidėjusi mūsų valstybėje 2006 metais, tęsiasi. Na, turėtų tęstis, taip manoma.
Ta krizė... Beje, kas man. Rasiu ką veikti nekeldama kojos iš namų – juose tiek knygų... O ir biblioteka netoliese – tik per gatvę. Ne, negąsdinkite manęs krize. Sumažės naujų knygų? Ne visą perskaičiau klasiką.
Beje... Rašytoja Gintarė Adomaitytė siūlo įdėmiai apžiūrėti savo namų bibliotekas ir atrasti kai ką seno, bet nepamiršto: „Norėčiau dalyvauti popietėje, į kurią vaikai atsineštų tėvų ar senelių be galo mylėtą knygą ir apie ją pasakotų. O jei dar kartu su jais ateitų ir šeimos nariai“.
Kokia laimė, kad knyga – ne dešra ir ne bandelė. Nesensta.