Į Keistuolių teatro sceną sugrįžta žiūrovų pamėgtas muzikinis „Geltonų plytų kelias“

Iš pradžių buvo knyga – amerikiečių rašytojo, aktoriaus ir kino režisieriaus Lymano Franko Baumo „Ozo šalies burtininkas“.

Tai – vienas populiariausių Amerikos vaikų literatūros kūrinių, išleistas ir lietuviškai.

Jo motyvais prieš 16 metų Keistuolių teatre Aidas Giniotis sukūrė spektaklį „Smaragdo miesto burtininkas“ – su savo ir Andriaus Kulikausko muzika.

Spektaklis tiek išpopuliarėjo, kad patys keistuoliai pasirūpino ir jo įamžinimu – tada atsirado filmas „Geltonų plytų kelias“, nes būtent taip vadinasi viena svarbiausių „Smaragdo miesto burtininko“ dainų.

Po penkerių metų pertraukos spektaklis su visomis dainomis grįžta į to paties teatro sceną.

Tiesa, jis vadinasi „Geltonų plytų kelias“, o vaidina jame ne keistuolių klasikai.

Kas su „Smaragdo miesto burtininku“ atsitiko dvidešimtojo keistuolių sezono proga, aiškinomės su teatro vadovu, aktoriumi, režisieriumi ir pedagogu A.Giniočiu.

Pirmiausia jis perspėjo, kad kol kas vyksta ikipremjeriniai, tiksliau, kalėdiniai, vaidinimai. Ir pasiguodė, kad, kaip visada prieš premjerą, trūksta bent trijų parų.

Priežastis atkurti spektaklį – jubiliejinis keistuolių sezonas.

Per savo ankstesnius jubiliejus keistuoliai darydavo retrospektyvas.

„Nuo sausio iki kovo suvaidindavome visus spektaklius, kuriuos turėjome repertuare.

Bet pastebėjome, kad ne visus ir galime vaidinti.

Kai kurie artistai jau nebedirba teatre, kai kurie jau ir formą praradę“, – pasakojo režisierius A.Giniotis.

„Nesinori, kad spektakliai taptų prisiminimų ar parodijų vakarėliais. Dėl to iš visų buvusių vaidinimų sugalvojome atnaujinti „Smaragdo miesto burtininką“.

Pasirinkome ne „Kitą kartą“ ar „Aukštyn kojom“, nes „Smaragdo miesto burtininke“ pirmą kartą pasakojome ištisą istoriją, čia pradėjo ryškėti Keistuolių teatro stilistika.

Čia suformulavome svarbiausias tiesas: viskas yra daroma paprastai ir būtent paprastuose dalykuose reikia įžvelgti stebuklą“, – kalbėjo A.Giniotis.

A.Giniotis tiki, kad kai kurie „senieji“ artistai dar galėtų vaidinti naujajame spektaklyje tuos pačius vaidmenis, tačiau nutarė „nekirbinti atsiminimų“.

Visi vaidmenys atiduoti jauniausiai kartai.

Jie aktoriaus diplomus gavo praėjusią vasarą, nors vaidina jau keletą metų ir yra susijungę į teatro laboratoriją „Atviras ratas“.

„Turiu ir aš sentimentų, bet repetuojant „Geltonų plytų kelią“ jie netrukdė. Ir nesakiau savo mokiniams, kad darytų tik taip, kaip aš darydavau arba kaip Andrius Kaniava. Nauja karta vaidina kitaip“, – sakė režisierius.

Anuomet A.Giniotis režisavo „kaip aktorius“. Kai mažutėje trupėje pritrūkdavo artisto kokiam mažam vaidmenukui, režisierius pats bėgdavo į sceną ir suvaidindavo. Užlopydavo „skylę“.

„Kai kur neblogai sekdavosi, bet tai buvo pradedančio aktoriaus režisūra“, – pripažino A.Giniotis.

Pasikeitė ir publika. A.Giniočio nuomone, šiandieniai žiūrovai greičiau džiaugiasi, lėčiau liūdi.

„Juos sunkiau priversti susikaupti. Anais laikais mums sunkiau būdavo publiką išjudinti, nes bendra teatrinė situacija buvo įpratinusi ramiai sėdėti ir mąstyti“, – kalbėjo režisierius.

„Geltonų plytų kelias“ pasakoja apie mergaitę Doroti, kurią didžiulė audra, sukelta piktosios burtininkės Gingemos, nuskraidino iš gimtojo Kanzaso į tolimą, paslaptingą ir nepažįstamą šalį. Doroti vaidmuo šįkart teko jaunutei aktorei Marijai Korenkaitei.

Vaikystėje ji ne kartą matė senąjį keistuolių spektaklį, nes augo Rokiškyje, o ten kasmet vyksta festivaliai „Vaidiname žemdirbiams“, kur gastroliuodavo ir keistuoliai.

Marija prisimena, kad spektaklis „Smaragdo miesto burtininkas“ buvo atvežtas į Rokiškio festivalį ar ne triskart.

„Aš žiūrėjau visus kartus. Man kaip stebuklas atrodė – visai kitoks teatras, nors mačiau daug vaikiškų vaidinimų“, – sakė M.Korenkaitė.

Marija žiūrėjo ir filmą „Geltonų plytų kelias“.

Ji tvirtina, kad jį galėtų žiūrėti šimtus kartų.

„Net nežinau, kodėl. Kai dabar mūsų kursas sužinojo, kad vaidinsime tą spektaklį, pirmiausia labai išsigandome. Gal nenorėjome nuimti šydo nuo vaikystės iliuzijos.

Bet vaidinti ypatingą savo vaikystės herojų – nuotykis.

Mes juk keletą metų dirbame scenoje, bet tik dabar, suvaidinusi „Geltonų plytų kelią“, pirmą kartą aiškiai supratau, kad aš iš tikrųjų esu artistė.

Dabar jau nebežiūriu į Doroti iš salės. Aš pati esu toji Doroti. Smagu, kad ji visokia: ir pikta, ir užsispyrusi. Dėl to ji gal ir vaikams patinka“, – svarstė M.Korenkaitė.

Vieną svarbiausių A.Giniočio vaidmenų šiame spektaklyje – Pasakotoją – perėmė Giedrius Kiela. Jis ankstyvoje jaunystėje buvo Panevėžio teatro „Menas“ aktorius. „Smaragdo miesto burtininką“ aktorius pamatė tik pradėjęs studijas Muzikos ir teatro akademijoje pas A.Giniotį.

G.Kiela prisimena, kad aname spektaklyje beveik visus personažus vaidindavo Aidas kaip Pasakotojas – ir burtininką, ir sargą, ir raganą. Dabar kiekvieną personažą kuria vis kitas artistas.

„Pasakotojas yra savotiškas spektaklio vedlys, kuris, kaip ir režisierius, viską jame suorganizuoja. Jis keliauja per miestus ir vaidina. Bendrauja su publika, kuri irgi turi vaidmenį“, – sakė G.Kiela.

Pirmieji keistuoliai kažkada negalėjo sau leisti malonumo patiems groti ir dainuoti, turėjo darytis fonogramas.

Keista, bet jie dėl to man atrodė novatoriai, nes, skambant fonogramai, patys gyvai dainuodavo.

Tuo tarpu kituose teatruose artistai žiopčiodavo pagal įdainuotą fonogramą.

Šiandieniai keistuolių mokiniai „Geltonų plytų kelyje“ ne tik dainuoja, bet ir groja patys. Pasak G.Kielos, skamba visas „bendas“ – gitaros, būgnai, klarnetas.

* * *

* 2009 m. sausio 6 d. Keistuolių teatrui sukaks 20 metų. Norėdami gimtadienį atšvęsti su visais ištikimais savo žiūrovais ir klausytojais keistuoliai surengs tris šventinius koncertus didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

* Keistuolių teatro 20 metų gimtadienio koncertai vyks artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Gruodžio 22 d. šventinis koncertas džiugins šiauliečius Šiaulių arenoje, gruodžio 26 d. keistuoliai koncertuos Kauno sporto halėje, gruodžio 29 d. šventinis koncertas įvyks „Utenos“ pramogų arenoje Vilniuje.

* Per 20 kūrybinio gyvavimo metų keistuoliai sukūrė 50 spektaklių, 8 videofilmus, išleido 11 garsajuosčių, 10 kompaktinių plokštelių. Kiekvienais metais keistuoliai parodo apie 200 vaidinimų, nuolat keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas pasaulio šalis.