1935 metais, kai W.Disney susiruošė pakeliauti po Europą, jis jau buvo sukūręs peliuką Mikį ir planavo pirmąjį ilgo metražo animacinį filmą „Snieguolė“.
Kartu su savo žmona, brolio žmona ir vienu savo studijos dailininku jis beveik tris mėnesius keliavo po Prancūziją, Šveicariją, Italiją, Angliją ir Olandiją.
Parsivežė šimtus albumų
Į JAV iš Europos jis parsivežė apie 350 knygų – ne tik pasakų, bet ir Europos tapybos klasikų albumų.
Žinant šį faktą, neverta stebėtis, kad beveik visi žymiausi W.Disney filmai, sukurti iki pat jo mirties 1966 metais, prisotinti Europos meno detalių.
Apie tokias W.Disney animacinių filmų ištakas pasakoja paroda „W.Disney nuostabus pasaulis ir jo šaknys Europos mene“, veikianti Miunchene. Fondo „HypoKulturstiftung“ meno halės patalpose paroda veiks iki kitų metų sausio 25 d.
Meno žinovams paroda – proga pasiginčyti: W.Disney savo filmuose plagijavo ar populiarino tapybos klasikų kūrinius?
Galbūt toji kelionė buvo kryžiaus žygis po elitinės kultūros rezervatą? O galbūt atvirkščiai – menininkas priartino senosios Europos elitinę tapybą prie masinio vartotojo?
Animatoriai – iš Europos
1901 metais Čikagoje gimęs W.Disney keletą vaikystės metų praleido fermerio sodyboje Misūryje. Tą laikotarpį animatorius vėliau pavaizdavo rožinėmis spalvomis.
W.Disney nebuvo intelektualas. Jis mokėsi savarankiškai ir smalsiai žvelgė į pasaulį.
Susidomėjęs animacinių filmų technika jis kruopščiai išstudijavo žymiąsias fotografo Eadweardo Muybridge'o judesio atkarpas.
W.Disney anksti ėmė domėtis ir Europos pasakomis, kitais literatūros lobiais.
1934 metais jis jau atvirai demonstravo savo filmų šaltinius: kino studijoje W.Disney įrengė darbo biblioteką.
Tuo metu W.Disney pats nebepiešė – jo studijoje dirbo dailininkų komanda, kuriai ir buvo patikėta įgyvendinti idėjas.
Tie dailininkai buvo atvykę iš Šveicarijos, Danijos ir Švedijos. Dauguma jų buvo studijavę Europos meno akademijose. Jie praturtino W.Disney filmus savo šalių menu ir folkloru.
Didžioji kelionė po Europą atsipirko jau 1937 metais.
Filmas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ buvo sukurtas brolių Grimmų pasakos motyvais.
Jos scenarijui turėjo įtakos ir XV amžiuje parašyta Duco de Berry knyga, o kai kuriuose kadruose nesunku atpažinti Bavarijoje iki šiol stūksančius Noišvanšteino rūmus.
Stiklo karste miegančios gražuolės ir jos barzdotų draugų likimas sulaukė didžiulės sėkmės kino ekranuose.
Filmai atkartoja paveikslus
Paroda Miunchene atkartoja 2006 ir 2007 metais Paryžiuje ir Monrealyje surengtas parodas.
Joje rodomi senųjų meistrų, romantikų ir simbolistų paveikslai. Jie kabo šalia W.Disney studijoje sukurtų modelių, filmų ištraukų pavyzdžių ir piešinių.
Atsidūręs parodoje aiškiai suvoki: W.Disney animaciniai filmai atkartoja klasikus. Tačiau kodėl taip įdomu juos atpažinti?
Pamažu supranti, kad animatoriai tiesiog naudojosi senųjų meistrų kūriniais. Būtent todėl parodos kuratorius Bruno Girveau negaili kritikos W.Disney.
„Jis naudojosi Europos kultūra gana laisvai, kartais netgi ciniškai – taip, kaip elgiamasi su darbine medžiaga, kurią galima keisti ir iškraipyti“, – tikino menotyrininkas B.Girveau.
Projektas buvo įšaldytas
Tai sutampa ir su amžininkų pasakojimais apie W.Disney charakterį.
Jis esą buvo genialus kūrėjas ir žmogus, kuriam labai sekėsi. Jis buvo energingas ir optimistas, bet kartu įžūlus ir dažnai nesusivaldantis.
Ypatingas parodos Miunchene eksponatas – pirmąsyk Europoje rodomas filmas „Destino“, kuriam kurti W.Disney 1946 metais pasamdė žymųjį dailininką Salvadorą Dali.
„Peliuko Mikio“ ir „Tekančio laikrodžio“ kūrėjai susivienijo“, – taip tuomet pristatė filmą „The Los Angeles Times“.
Projektas netrukus buvo įšaldytas ir atgimė tik 2003 metais.
Kuriozų pilnas filmas yra puikus įrodymas, ką turėjo galvoje S.Dali, 1937 metais pavadindamas W.Disney „didžiausiu Amerikos siurrealistu“.
* * *
Kokiais paveikslais pasinaudojo W.Disney?
* Juostos „Džiunglių knyga“ fone ryškios H.Rousseau vizijos.
* G.B.Piranesi kvapą gniaužiantys laiptai pasirodo W.Disney filmuose „Snieguolė,“ „Pelenė“ ir „Alisa Stebuklų šalyje.“
* W.Disney studijos kūrėjai panaudojo filmuose C.D.Friedricho peizažą ir G.Moreau paveikslą „Sirena“. Ji atgyja undinėlės pavidalu filme „Piteris Penas“.
* Animacinis filmas „Miegančioji gražuolė“ atkartoja P.Brueghelio jaunesniojo paveikslą „Grįžimas iš nakvynės namų“.
* Viktorijos laikų dailininko J.A.Grimshaw paveiksle „Iris“ pavaizduota nuoga personažė – paslaptingosios fėjos filme „Fantazija“ giminaitė.