Parodos autoriai – viduriniosios ir jaunosios kartos stiklo ir vitražo dailininkai, ieškantys naujų stiklo naudojimo galimybių architektūroje. Visose parodose kūrinius eksponavo Sigita Grabliauskaitė, Linas Labanauskas, Viktoras Dailidėnas, Žydrūnas Mirinavičius, kai kuriose parodose dalyvavo Laura Karčiauskaitė-Potet, Vytautas Janulionis, Ričardas Peleckas, Zenonas Vaičekonis, Neringa Vasiliauskaitė.
2008–2009 m. kartu su pastovių parodos autorių naujais kūriniais eksponuojama Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto Dailiojo stiklo studijos studentų kūrinių kolekcija, kurioje pristatomi Živilės Pociūtės, Valdos Verikaitės, Raimondos Andriejūtės, Rasos Bielskaitės, Rūtos Puskunigytės, Kęstučio Stankaičio diplominiai darbai.
Pastaruoju metu vitražas pasaulyje išgyvena audringą kaitos ir plėtotės laikotarpį, ieškoma naujų meninio stiklo galimybių architektūroje, vystomos technologijos. Stikliai ir vitražininkai suvienijo savo jėgas, persipynė tradicijos, idėjos, technologijos – stikliai vitražo sampratą praturtino erdviniu, skulptūrišku mąstymu. Šiuolaikiniai dailininkai, naudojantys stiklą architektūroje, atsisako klasikinės švino siūlės, ryškiaspalvių stiklų.
Jie naudoja skaidrų, permatomą – pūstą ar lietą – stiklą, o didelius vitrininius stiklus dekoruoja būdais iki tol naudotais tik „grynųjų“ stiklių: lydydami krosnyje suteikia jam išraiškingą faktūrinį piešinį, iš įvairių spalvų stiklų išlieja vientisą didelio formato kūrinį, matina, graviruoja, gręžia, klijuoja. Naujos technologijos leidžia sukurti didelio formato, vizualiai lengvus, skaidrius stiklo kūrinius, derančius modernioje plieno ir stiklo architektūroje.
Lietuvoje, garsėjusioje stipria vitražo mokykla, šis judėjimas tik įgauna pagreitį. Naujoji stiklo kūrėjų karta ieško naujos estetikos, plastinės išraiškos galimybių, sąlyčio taškų su šiuolaikine architektūra. Šios idėjos ir subūrė menininkus į „Stiklo amžių“. Pagrindinė šio parodų ciklo idėja – pažvelgti į stiklą naujai: atsisakyti klasikinės vitražo švinavimo technologijos, vietoj jos naudoti įvairias stiklo apdirbimo technologijas, kurios leistų įgyvendinti įvairius kompozicinius ar konceptualius sumanymus.
Dauguma kūrinių buvo sukurti specialiai šioms parodoms, netgi konkrečioms „Dalios“ pastato erdvėms. Tai – eksperimentiniai nedidelio formato stiklo kūriniai, atskleidžiantys estetines ir technologines menininkų paieškas. Ne vienas iš šių nedidelių stiklo kūrinių tapo užuomazga didelėms architektūrinio stiklo kompozicijoms, ne viena mažu formatu išbandyta stiklo apdirbimo technologija vėliau buvo panaudota dideliame vitražiniame lange.
„Stiklo amžiaus“ kūriniai eksponuojami architektūrinio meninio stiklo parodoms idealiai tinkančioje erdvėje – galerijos „Dalia“ pastate. Tai naujos architektūros statinys, pasižymintis atviromis erdvėmis, stiklo fasadais. Ši šviesos kupina erdvė – itin tinkama eksperimentuoti su stiklu, eksponuoti parodinius stiklo kūrinius. Didžioji dalis parodų kūrinių buvo eksponuojami ne tik galerijos erdvėje, jie laisvai pasklido po visą pastatą – buvo sukabinti natūralioje šviesoje ant vitrininių langų.
Taip buvo atskleistas švytinčios spalvos ir skaidraus stiklo santykio grožis. Vieni kūriniai, lyg paveikslai, buvo eksponuoti ant sienos, kiti, susiliedami su augmenija, rado sau vietą oranžerijoje, tapo savitais skulptūriškais akcentais. Visi šie kūriniai – naujos stiklo estetikos manifestacija, kuri leidžia teigti, kad stiklo menas vystosi, ieškodamas kelio į naująją stiklo amžiaus architektūrą.
Paroda „Stiklo amžius“ Dalios galerijoje veiks iki 2009 m. sausio 7 d.