Viešėdamas Azijos šalyse menininkas susimąstė: kodėl ten kompozitoriai taip drąsiai jungia skirtingiausias kultūras, savo tautų ir europietiškų instrumentų tembrus, o lietuvių instrumentai yra tiesiog neatsiejami nuo liaudies muzikos motyvų?
Vytautas sumanė pasipriešinti tradicijai ir perteikti birbyne ir kanklėmis savo paties idėjas. 39 metų kompozitorius pristatė šio darbo vaisių – autorinių kūrinių lietuvių liaudies instrumentams albumą.
Jį įgrojo muziko įkvėpėjais tapę birbynininkas Irmantas Andriūnas ir kanklininkė Aistė Bružaitė su būreliu kitų atlikėjų.
V.Germanavičius „Lietuvos rytui“ pasakojo, kodėl susidomėjo lietuvių liaudies instrumentais.
- Kodėl lietuvių liaudies instrumentai yra beveik išstumti iš kompozitorių akiračio?
- Tai didelių, nepanaudotų galimybių instrumentai. Įrašinėdami naują albumą išbandėme daugybę dalykų, bet, manau, dar toli gražu neperpratau nei kanklių, nei birbynės.
Neaišku, kodėl jie išstumti iš šiuolaikinės muzikos. Jie tiesiog užmiršti, neįsivaizduojami kitokiame nei liaudiškos muzikos kontekste.
Pavyzdžiui, suomiai vertina savo kanteles, kurios panašios į mūsų kankles, propaguoja jas pasaulyje.
Giminingą kanklėms instrumentą turi daugelis tautų, bet tokį kaip birbynė – mes vieninteliai. Tačiau nevertiname ir to. Tarkime, kontrabosinė birbynė jau negaminama ir beveik nenaudojama – tai nykstantis instrumentas.
Ne visos tautos išsaugojo liaudies instrumentus, tuo tarpu lietuviai turi puikų palikimą, bet juo nesinaudoja.
- Kada pirmą kartą artimiau susidūrėte su lietuvių liaudies instrumentais?
- Tik susipažinęs su birbynininku I.Andriūnu ir pradėjęs rašyti pirmąjį savo kūrinį birbynei „Kalifornijos eskizai“. Iki tol visiškai nieko nenutuokiau nei apie birbynę, nei apie kankles.
Mano muzika neturėjo nieko bendra su liaudies kūryba. Akademijoje studijavome tik orkestro instrumentus.
Paragintas Irmanto, jau per pirmą mudviejų susitikimą paėmiau į rankas birbynę. Jis sėdo prie pianino ir pradėjome drauge improvizuoti.
Kurdamas birbynei visas savo idėjas aptardavau su I.Andriūnu. Pasakydavau, ko noriu, jis bandydavo tai pagroti. Šitaip bendravome ir su kanklininke A.Bružaite.
Tačiau improvizacijos mano muzikoje nėra – viskas tiksliai užrašyta natomis.
Kai supratau, kokios didelės yra Irmanto ir Aistės galimybės, pradėjau rašyti kūrinius ir mišriems ansambliams – jungdamas liaudies instrumentus su klasikiniais.
- Kaip jaučiatės laužydamas įsisenėjusius prietarus – naudodamas liaudies instrumentus tarsi ne pagal paskirtį?
- Kurdamas muziką niekada negalvoju, kad savo idėjomis ką nors sugriausiu ar susprogdinsiu. Rašau tai, kas tuomet verda mano galvoje. Įsijaučiu į instrumentą ir rašau savo muziką.
Iš draugų girdėjau, kad jie mano muzikoje liaudies instrumentams atpažįsta tą patį V.Germanavičių, kurio „bagaže“ yra visko – net roko ir džiazo.
I.Andriūnas, A.Bružaitė ir kiti atlikėjai jau grojo mano kūrinius ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, JAV.
Ji skambės ir festivalyje „Europa ir Azija“ Kazanėje, kur įvyks mano autorinis koncertas.
* * *
Išmaišė pasaulį
* V.Germanavičiaus kūryba yra skambėjusi ISCM Pasaulio muzikos dienose Honkonge, Japonijoje ir Lietuvoje, festivaliuose Kinijoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Olandijoje, Meksikoje, Mongolijoje, kitose šalyse.
* V.Germanavičiaus kūryba apima kamerinę, orkestrinę, vokalinę ir elektroakustinę muziką. Jai būdinga laisva stilistika, naujų komponavimo technikų ir atlikimo galimybių paieškos.