B.Caspar nė nemanė kurti filmų. Ji mokėsi fotografijos Londone, studijavo filosofiją ir psichologiją Vienos universitete, mokėsi tapybos ir konceptualaus meno Vienos dailės akademijoje.
Tačiau nuo jaunystės ją traukė „nuodėmingos“ amerikietės Kathy Acker knygos, kai kur net ir uždraustos. Barbara nerado nė vienos knygos ar filmo apie pačią K.Acker. Ir tada nutarė tokį filmą sukurti pati.
„Kas bijo Kathy Acker?“ – pirmasis 29 metų B.Caspar filmas, kurį ji kūrė trejus metus, lyg detektyvas rankiodama informaciją po kruopelytę.
Šis filmas rodomas „Skalvijos“ kino centre vykstančiame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje, kuriame viešės ir pati režisierė.
B.Caspar, prieš atskrisdama į Vilnių, atsakė į „Lietuvos ryto“ klausimus.
- Kokį poveikį jums padarė K.Acker knygos?
- Skaičiau K.Acker knygas, kai gyvenau Anglijoje. Buvau labai jauna. Augau konservatyvioje aplinkoje, todėl Kathy kalba ir jos literatūroje keliami klausimai man pasirodė gana įžūlūs.
Sugrįžusi į Austriją, sužinojau, jog K.Acker garsiausia knyga „Kraujas ir žarnos mokykloje“ laikoma kenksminga, todėl buvo uždrausta Vokietijoje aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Ji pati ir jos kūryba man tapo dar įdomesnė.
- Lietuvių publika nėra pažįstama nei su K.Acker gyvenimu, nei su kūryba. Kokia ji buvo?
- Ji 1970 metų Niujorke buvo ta moteris, kuri išsiskyrė jau ir taip įdomioje avangardinių rašytojų, poetų ir menininkų kompanijoje. Tai kultinė amerikiečių postpanko rašytoja. Kathy palikimas – 16 romanų.
Tatuiruota ir auskaruota Kathy figūra tapo naujos rašytojų, esančių tarsi už įstatymo ribų, kartos simboliu. K.Acker laužė socialinius barjerus, kurie supo to meto moteris. Ji rašė apie savo seksualines problemas tuo metu, kai Amerikoje abortai dar buvo nelegalūs.
Ji važinėjo „HarleyDavidson“ motociklu, vartojo opiumą ir mėgavosi seksu tiek su vyrais, tiek su moterimis, studijavo klasikinę literatūrą viename geriausių Amerikos universitetų.
- Ar K.Acker elgesys turėjo platesnį atgarsį?
- Garsusis jos romanas „Kraujas ir žarnos mokykloje“ buvo išpirktas per savaitę.
Tačiau K.Acker atsižadėjo turtingo gyvenimo, kad galėtų kovoti už žmones, esančius visuomenės paraštėse: valkatas, narkomanus, prostitutes ir juodaodžius.
K.Acker, „Riot Grrrls“ (tai – pogrindinis feministinis pankų judėjimas) motina, tapo legenda, nes pati gyveno kaip savo knygų herojai.
Įkvėpta prancūzų laisvamanių rašytojų markizo de Sade'o ir Jeano Genet, ji šėlo sekso šou „Times“ aikštėje, žaidė sadomazochistinius žaidimus, o apsvaigusi nuo kokaino įsivėrė auskarą į lyties organus.
- Kuo alsavo jos knygos?
- K.Acker perrašė pasaulį pagal savo įsivaizdavimą: maišė faktus ir vaizduotę, biografines detales ir svajones, seksą ir aštrią politinę satyrą, ir visa tai – nesiužetiniu kiberpankišku stiliumi.
Ji vogė daug siužetų iš grožinės literatūros, pagrindinius herojus vertė moterimis ir transseksualais. Už tai buvo ir giriama, ir peikiama.
1997 metais dėl auglių jai buvo pašalintos abi krūtys. Ji tai suprato kaip atpildą už taisyklių laužymą, už siekį visą gyvenimą būti savimi.
- Ką siekėte atskleisti savo filme?
- Norėjau, kad mano filmas būtų ne vien tiesmukas žvaigždės portretas. Siekiau įsigilinti į tai, ką Kathy kėlė savo darbuose: laisvę rašyti apie moters geismą, prievartą, seksą ir prisitaikėlišką politiką.