Prancūzų dokumentininkams pavyko nufilmuoti japonų mafijos – jakudzų – užkulisius. Kino žmonės porą metų sekė likimą jaunuolio, kuris išvyko mokytis į vieną iš stambesnių klanų.
Filmą „Jaunasis jakudza“ galima pamatyti Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje.
Juostos bendraautoris graikų kilmės prancūzų režisierius 28 metų Basile Doganis atsakė į „Lietuvos ryto“ klausimus.
- Kaip jakudzos taip arti prisileido filmavimo grupę?
- Nors išvaizda jakudzos statuso neišduoda, japonų policija žino, kas yra jakudza. Todėl negalėjome atskleisti tik jakudzų ekonominės veiklos detalės.
Mes turėjome unikalią galimybę filmuoti tikrą klaną iš vidaus beveik dvejus metus. Filmo tikslas buvo parodyti nežinomą ir daug klaidingų fantazijų keliantį jakudzų gyvenimą.
- Kas jūsų filmo herojai?
- Pagrindiniai herojai – klano vadas ponas Kumagai ir naujokas Naoki. Jie reprezentuoja kraštutines jakudzų klano pozicijas – aukščiausią vado ir žemiausią mokinio.
Naujokas Naoki tapo žiūrovo tarpininku, leidžiančiu pažiūrėti į klaną jo akimis. Be to, Naoki, kaip atsvara ryškiai klano vado asmenybei, suteikė filmui šiokio tokio lengvumo ir ironijos.
- Kaip vertinate jakudzas?
- Man buvo sunku pripažinti, kad, nepaisant gyvenimo būdo ir bjaurių poelgių, dauguma jakudzų turi žavesio.
- Ar parodėte filmą žmonėms, kuriuos filmavote?
- Turėjome parodyti filmą ponui Kumagai dėl teisinių ir saugumo priežasčių: ar filmo scenos gali tapti įkalčiu ir būti panaudotos prieš klaną?
Jakudzų reakcija į filmą buvo įdomi. Iš pradžių jie akivaizdžiai nežinojo, ką manyti. Jie aiškiai suprato, kad filme niekas neišgalvota, bet vis tiek sunkiai save atpažino. Ir niekas nesitikėjo, kad daug žadantis klano kilimas taps kelione į žlugimą.