Šį garbingą prizą R.Karpis pelnė už Misailo vaidmenį Modesto Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“ ir pasirodymus gastroliniuose „Madam Baterflai“ bei „Salomėjos“ spektakliuose. Juose dainininkas atliko Goro ir Žydo vaidmenis.
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) Rafailas dirba lygiai penkerius metus. Per tą laiką jis čia sukūrė jau dešimt vaidmenų – daugiausia charakterinių.
Vien išgirdus šio artisto vardą norisi šypsotis – tokie mieli ir nuoširdūs jo personažai.
Šiuo metu jis kuria pagrindinį personažą Dalios Ibelhauptaitės statomame miuzikle „Svynis Todas“.
R.Karpis su „Lietuvos rytu“ pasidalijo mintimis apie savo scenos išgyvenimus.
- Ar nebijote, kad jums gali prilipti komiko etiketė?
- Charakteriniai vaidmenys yra labai spalvingi – kiekviename galima surasti ir komiškų, ir tragiškų atspalvių.
Mano personažai myli, verkia, nekenčia, grumiasi su savo ydomis ir bando išsisukti iš įvairių situacijų. Kurti juos labai įdomu.
Vaidindamas Njegušą „Linksmojoje našlėje“ aš beveik nedainuoju ir iki šiol esu vienintelis šio vaidmens atlikėjas. Tai buvo mano debiutinis darbas didžiojoje scenoje.
Tačiau vokalas yra pagrindinis operos solisto instrumentas. Operos scenoje jaučiuosi jaukiau negu bet kur kitur. Juolab kad muzika ir drama čia vis glaudžiau susipina.
Šiandien režisieriai dainininkams kelia labai dideles aktorines užduotis.
- Ar žinote tai ir iš savo patirties?
- Man reikėjo daug lakios aktorinės vaizduotės, kad sukurčiau Misailo personažą lenko Mariuszo Trelinskio režisuotame „Borise Godunove“.
Šis menininkas originalų operos siužetą tiesiog apvertė aukštyn kojomis.
Išliko M.Musorgskio muzika, Aleksandro Puškino žodžiai, bet ne drama.
Galbūt operos autoriai kai kurių šio spektaklio personažų net nenorėtų matyti scenoje.
Pavyzdžiui, klajojančius vienuolius Misailą ir Varlamą režisierius pavertė vos ne jaunų neformalų gaujos nariais.
Aš labai domiuosi istorija. Laukdamas darbo su M.Trelinskiu bandžiau susikurti „Boriso Godunovo“ veikėjų įvaizdį pagal istorinius jų aprašymus.
Tačiau mūsų spektaklyje istorinės potekstės neliko.
Pora metų prieš šį pastatymą su šviesaus atminimo maestro Jonu Aleksa buvau pradėjęs rengti kito šios operos personažo Jurodivo vaidmenį.
Tai pamišęs varguolis, sakantis vien tik tiesą, nenešiojantis akmens užantyje. Man jis buvo labai artimas.
M.Trelinskio „Borise Godunove“ Jurodivas primena ekscentriškąjį rokerį Marilyn Mansoną.
Vien dėl savo išvaizdos negalėjau tikėtis šio vaidmens.
Artisto fiziniai duomenys tapo labai svarbūs operoje.
Kai kurie režisieriai ateina į teatrą su labai aiškiomis personažų vizijomis ir nenori nuo jų nukrypti.
- Kaip jaučiatės šukuojamas prieš plauką?
- Anksčiau ar vėliau savo ševeliūrą užglostai – ir atrodo lyg pagal plauką.
Reikia persilaužti, patikėti spektakliu, jei esi jo dalis. Kitaip nevertėtų dirbti.
Bet vis tiek nebūna nė vieno spektaklio, kuriame viskas įvyktų taip, kaip norėtųsi.
Karštosiomis man kiekviena smulkmena, gal net naudinga scenoje, atrodo įtartina. Nusiraminu tik praėjus porai dienų po premjeros, kai įsitikinu, kad rezultatas buvo geras.
- Ar jums teko atsisakyti kūrybinių pasiūlymų?
- Vaidmenų – ne, bet esu atsisakęs dalyvauti komercinės televizijos šou.
Dainuoti man smagu, bet ne pagal kompiuteriu suprogramuotą fonogramą.
Stengiuosi net nežiūrėti tokių laidų. Jos kaip vertybę žmonėms perša pusgaminius, į kuriuos neįdėta nei darbo, nei širdies.
Galbūt dainininkams tai tiesus kelias į populiarumą, bet tikrai ne į tobulėjimą. Išpopuliarėti galima ir kitaip.
Vienos šviesiausių mano kūrybos akimirkų pastaruoju metu buvo susijusios su roko opera vaikams „Voro vestuvės“. Ji buvo skirta televizijos laidos „Tele bim bam“ 18-ajam gimtadieniui. Sukūriau šiame spektaklyje Voro Tabalai vaidmenį.
Šalia dirbo, atrodė, niekad nepavargstantys vaikai. Visiems mums pavyko padaryti daugiau nei įmanoma – išėjo ir dainuoti, ir vaidinti, ir šokti.
Dainininkams gausėja įvairių šokio ir plastikos užduočių.
Aš beveik vienu metu dainuoju, groju, šoku ir LNOBT operoje vaikams „Mažasis princas“.
Dabar laukia daug naujos patirties miuzikle „Svynis Todas“, kurį režisuoja D.Ibelhauptaitė. Kursiu jame pagrindinį personažą.
- Ar yra dalykų, be kurių neišgyventumėte nė dienos?
- Neišgyvenčiau be muzikos. Nors kartais jos būna ir pernelyg daug.
Kasdien muzikuoju mintyse, o priartėjus premjeroms muzika ima skambėti galvoje net naktimis. Ji neleidžia užmigti.
Ne dėl jaudulio – šitaip įsuka darbas. Galbūt tai išvirkščioji kūrybos džiaugsmo pusė.
* * *
Muzikinį kelią pradėjo chore
* 1983 m. Vilniuje gimęs R.Karpis muzikinį kelią pradėjo berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, mokėsi „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje.
* Nuo 1997 m. R.Karpis mokėsi dainavimo pas operos dainininką A.Janutą. 2001 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur studijavo V.Noreikos dainavimo klasėje.
* 1999 m. R.Karpis tapo tarptautinio jaunųjų Baltijos šalių dainininkų konkurso Tartu (Estija) 1-osios vietos ir didžiojo prizo laimėtoju. 2000 m. – „Dainų dainelės“ konkurso laureatas, o 2003 m. Z.Paulausko jaunųjų dainininkų konkurse pelnė 3-iąją vietą.
* Nuo 2003 m. R.Karpis dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tarp jo vaidmenų – Njegušas F.Leharo operetėje „Linksmoji našlė“, karininkas G.Rossini „Sevilijos kirpėjuje“, Trikė P.Čaikovskio „Eugenijuje Onegine“, Žydas R.Strausso „Salomėjoje“, Gyvatė ir Tuščiagarbis R.Portman „Mažajame prince“, Misailas M.Musorgskio „Borise Godunove“.