„Susikaupkite, laukiau šitos dienos net penkerius metus“, – šypsodamasis tarė fotomenininkas Gintautas Trimakas, išlindęs iš po juodos skraistės, gaubiančios senovišką medinį fotoaparatą ant trikojo.
Jis ne tik visų trijų „šeimyninių“ galerijos nuotraukų autorius – jis sugeba ir pats įsikomponuoti į savo surežisuotą vaizdą. O galerijos direktorė Birutė Patašienė džiaugėsi, kad kas penkerius metus nuotraukoje vis daugiau dailininkų.
Tarp jų – patriarchas Algirdas Petrulis, „tyliojo modernizmo“ klasikas Valentinas Antanavičius, scenografas ir tapytojas Adomas Jacovskis, metalo dailininkė Birutė Stulgaitė, perkusininkas ir instaliacijų kūrėjas Vladimiras Tarasovas, skulptorė Ksenija Jaroševaitė.
Savo 15 metų sukaktį „Lietuvos aidas“ minės ištisus metus įvairiomis parodomis, o pradėjo dar rudenį Varšuvoje, Lietuvos centre prie Lietuvos Respublikos ambasados, kur eksponavo Kazės Zimblytės (1933-1999) darbus.
Pakeitė 4 adresus
1999 metais „Lietuvos aido“ galerininkės ir dailininkai fotografavosi Maironio gatvėje, kur kampiniame name jau penkerius metus veikė galerija.
2004 metais, po persikraustymo ne tik iš Maironio, bet ir iš Šv.Ignoto gatvės, „Lietuvos aidas“ trejetą metų rengė parodas mažutėje patalpoje Universiteto gatvėje.
Šiemet, pradėdama penkioliktus metus, „Lietuvos aido“ šeima rinkosi fotografuotis į Žemaitijos gatvę, nes būtent čia galerija veikia jau ketvirti metai.
Bendravimas tarsi klube
V.Antanavičiaus nuomone, „Lietuvos aido“ galerija laikosi klasikinio modernizmo. „Nors čia iš tiesų eksponuojasi labai daug klasikų, galerija įsileidžia ir jaunus dailininkus.
Be to, kur „Lietuvos aidas“ persikelia, ten galerijos direktorė B.Patašienė ir jos pagalbininkė Virginija Markauskienė sukuria jaukią atmosferą, kur kiekvieną traukia užeiti. Čia gali ir kavos ar vyno pagurkšnoti. Lyg klube“, – sakė V.Antanavičius.
Tapytoja Jūratė Bagdonavičiūtė minėjo „Lietuvos aido“ galeriją kaip malonumą, kurį randi, vaikščiodamas per Vilniaus senamiestį. „Ir visada taip buvo, kur tik galerija persikeldavo“, – džiaugėsi ji.
94 metus skaičiuojantis tapytojas A.Petrulis surengia naujausių darbų parodą kasmet – visada tik „Lietuvos aide“.
Susitinka artimi žmonės
„Susidraugavau su „Lietuvos aido“ galerija, kai ji dar veikė prie Sereikiškių parko, – prisiminė grafikė Adasa Skliutauskaitė. – Ir jau penkiolika metų? Kaip greitai bėga laikas!
Dabartinė salė Žemaitijos gatvėje – labai tinkama galerijai. Nei per maža, nei per didelė. Ne turgus.
Aš čia kaip į namus ateinu. Ir įdomios parodos būna“, – teigė dailininkė.
„Galerijos direktorė moka suvesti tinkamus žmones. Ir viskas. Ir tada lieki“, – trumpą diagnozę pasakė B.Stulgaitė, kuri ir papuošalus kuria minimalistiniu būdu.
V.Tarasovas, „Lietuvos aidui“ padedant, yra parodęs du jam labai svarbius kūrinius ir mano, kad ši galerija yra vienintelė, kurios žmonės jį teisingai supranta.
Nuo parodų iki albumų
* Savo veiklą prieš 15 metų „Lietuvos aido“ galerija pradėjo simboliškai – surengė „Grupės 24“ parodą. Dauguma jos narių šiandien – Nacionalinės premijos laureatai.
* Galerijos kryptis – rodyti šiuolaikinę šalies dailę nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio („tylusis modernizmas“, anot menotyrininkės E.Lubytės) iki šių dienų.
* Dalyvaudama tarptautiniuose projektuose, organizuodama edukacinius renginius, patardama, kaip įkomponuoti dailės kūrinį interjere, galerija nepamiršta ir leidybos. Ji yra išleidusi A.Jacovskio, E.A.Cukermano, K.Zimblytės, A.Petrulio kūrybos albumus, o šiuo metu rengia spaudai A.Martinaičio albumą.