Ketvirtadienį prasidedančiame Sandanso festivalyje komikas Jimas Carrey
pasiūlys filmą „Aš Myliu Filipą Morisą“ (I Love You Phillip
Morris), kuriame vaidina sukčių, kalėjime įsimylintį kameros draugą - Ewano
McGregoro herojų.
Buvusi „Saturday Night Live“ žvaigždė Amy Poehler pristato
komediją „Pavasario pairimas“ (Spring Breakdown) apie trečią dešimtį metų
baigiančias moteris, kurios išvyksta audringai paatostogauti.
Tarp labiausiai apkalbamų festivalio filmų yra režisieriaus Marco Webbo romantinė juosta „500 vasaros dienų“ (500 Days of Summer), o
Sandanso veteranai broliai Markas ir Michaelas Polishai parodys „Mėšlą“ (Manure) - istoriją apie vyrą, kuris pardavinėja... (taip, filmo pavadinimas pasako viską).
„Jis visiškai nuginkluoja kritikus“, - juokavo Michaelas Polishas apie
tai, kad kritikai neturės jokių galimybių sutrypti jo filmą į š..., nes jis
kaip tik apie tai ir yra.
Ironiškas Sandanso aspektas yra susijęs su pastaraisiais metais
ryškėjančia tendencija, kad JAV „nepriklausomame“ kine dominuoja Holivudo
studijų skyriai, tokie kaip „Fox Searchlight“, kuris priklauso „20th Century
Fox“. Jie ieško filmų, kurie patiktų didelei auditorijai ir uždirbtų kaip
galima daugiau.
Įrodymų toli ieškoti nereikia - užtenka prisiminti tokius Sandanso hitus
kaip 2006-ųjų „Mažoji mis“ (Little Miss Sunshine) ir 2004-ųjų „Napoleonas
Dinamitas“ (Napoleon Dynamite).
Vis dėlto šis Jutos valstijoje vykstantis festivalis, kurį remia
aktoriaus Roberto Redfordo Sundanso institutas, tebėra ta vieta, kur galima
pristatyti įvairius kino stilius ir mažai žinomus kino kūrėjus.
„Tikrai yra galimybių atrasti naujų talentų“, - sakė Los Andžele
įsikūrusios talentų paieškos kompanijos „The Gersh Agency“ partneris
Frankas Wuligeris. Ši kompanija atstovauja kino kūrėjai
Katherine Dieckmann ir jos filmui „Motinystė“ (Motherhood),
kuriame vaidina Uma Thurman.
2009-ųjų festivalis prasidės animacinio filmo „Meri ir Maksas“ (Mary and
Max), kuriame pasakojama apie 20 metų trunkantį australės ir niujorkiečio
susirašinėjimą, premjera.
Festivalio direktorius Geoffrey Gilmore'as yra sakęs,
kad šis filmas yra geras pavyzdys to, kaip keičiasi nepriklausomas kinas.
Jame panaudotos aukštosios technologijos, kurios iki pastarojo meto nebuvo
įprastos, jis pasakoja apie žmonių santykius, bet išlaiko humoro jausmą, ir
rodo kino globalizaciją.
Pernai Sandanso hitai, tokie kaip „Hamletas 2“ (Hamlet 2), kino teatruose
daug neuždirbo, ir kelios nepriklausomo kino kompanijos - „Paramount
Vantage“, „Warner Independent Pictures“ ir „Picturehouse“ - liovėsi
egzistavusios ar radikaliai pakeitė savo verslo planus.
Dėl recesijos, studijų ir kitų kompanijų šefai sako, kad į Sandansą
atsiųs mažiau savo žmonių, galbūt - 10-čia proc. mažiau.
Visa tai skamba niūriai, bet festivalio žiūrovai, regis, tikisi sulaukti
geresnių laikų. Beje, jie kalba apie tai, kas šiemet gali tapti žiūrimiausiu
dalyku, nors tai net nėra filmas - tai Baracko Obamos (Barako Obamos)
inauguracija, kuriai stebėti rengiami milžiniško susidomėjimo sulaukę
vakarėliai.
„Politine prasme esama optimizmo, ir tai padeda, - sakė M.Polishas. -
Ekonomika veikia į kino teatrus vaikštančią publiką. Žmonės nori pabėgti nuo
tikrovės“.
Ir tam beveik nėra geresnių vietų už kino teatrus, rodo per ankstesnius
nuosmukius įgyta kino pramonės bosų patirtis.