Don Kichotas – kiekviename mūsų

Sausio 24, 25 ir 31 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks miuziklo „Žmogus iš La Mančos“ premjera.

Režisieriaus Adolfo Večerskio režisuotoje Don Kichoto istorijoje, be kitų aktorių, 25 dieną pagrindiniame vaidmenyje pasirodys ir atlikėjas Česlovas Gabalis.

„Kaip atsidūriau teatre? Tiesiog ėjau pro šalį ir pakvietė. O jei rimtai, paskambino A.Večerskis ir paklausė, ar man būtų įdomu suvaidinti Don Kichotą.

Man labai įdomu, net ne piniginis klausimas domina. Sutikau ir nenusivyliau“, – pasakoja žinomas atlikėjas, vaidinęs Romeo Eimunto Nekrošiaus režisuotame miuzikle „Meilė ir mirtis Veronoje“ bei roko operoje „Peras Giuntas“.

Trečią kartą teatro vaidmens besiimantis Česlovas džiaugiasi, kad A.Večerskis nutarė jį pakviesti būtent šiam vaidmeniui.

„Manau, kad Don Kichotas – vienas įdomiausių ir siekiamiausių personažų. Kaip ir Andriaus Mamontovo sukurtas Hamletas. Smagu, kad manimi pasitikėjo, nors juk nesu tikras aktorius“, – įsitikinęs Č.Gabalis.

Dainininkas teatro scenoje nesijaučia visiškas naujokas, bet paprašytas palyginti teatrą ir muzikos sceną sako, kad vaidinti yra gerokai sunkiau.

„Žinoma, teatre nesijaučiu kaip vandenyje besimaudanti žuvis. Baimės jausmas, be abejo, yra. Dabar, prieš premjerą, jaudulys dar didesnis, bet, manau, būtų keista, jei jo nebūtų“, – atvirauja atlikėjas.

Česlovas pabrėžia, kad reikia labai stengtis ir jis stengiasi. Be to, dainininkas nuolat prisimena gero draugo, šiame miuzikle taip pat kuriančio Don Kichoto vaidmenį aktoriaus Vaidoto Martinaičio jam pasakytus žodžius, kad į viską reikia žvelgti paprasčiau.

„Sužinojęs, kad esu pakviestas vaidinti Don Kichoto, Vaidas man patarė į viską žiūrėti paprasčiau, džiaugtis, kad būdamas 44-erių turiu dar vieną puikų nuotykį. Tai ir džiaugiuosi tuo nuotykiu – juk šis vaidmuo nukrito tarsi iš giedro dangaus“, – teigia Č.Gabalis.

„Koncertuodamas nevaidinu, muzikos scenoje esu toks, koks esu. Dainavimas man yra įprastas ir artimas, daugelį metų tai darau. O vaidindamas turi būti kitoks, koks iš tiesų nesi.

Nesu tikras aktorius, bet kai susigyveni su vaidmeniu, kažkuri tavo dalis vis tiek yra artima personažui.

Tai daug sunkiau, tačiau iššūkius aš irgi mėgstu. Tai padeda atsikratyti rutinos. Netgi tos gerosios rutinos“, – paklaustas, kuo skiriasi teatro ir koncerto scena, kalbėjo atlikėjas.

Atlikėjas teatrą vadina šviesa, kur atėjus į repeticiją pasisemiama geros energijos ir pakilių emocijų.

„Čia iš pilkos gatvės patenki į visai kitokią šviesią atmosferą. Iš teatro net į namus sugrįžtu pakilios nuotaikos, tarsi su sparnais“, – sakė Č.Gabalis.

Į aktorių, kurių daugelį Česlovas pažįsta jau seniai, kolektyvą jis įsiliejo labai lengvai. „Iš teatro kolegų kritikos nesulaukiau, tik labai daug pamokų, kurias be galo vertinu. Tikrai“, – nuoširdžiai šypsojosi Č.Gabalis.

Vis dėlto vyras mano, kad kai kuriems seniesiems teatro aktoriams gali būti apmaudu – „atėjo bičas tarsi iš gatvės ir štai gavo pagrindinį Don Kichoto vaidmenį, ir sėkmingai vaidina“.

Jau kelintą kartą romantiškų ir mylimų vyrų vaidmenis gaunantis atlikėjas juokiasi paklaustas, ar ir realiame gyvenime yra romantikas.

„Na, romantikas esu pirmiausia, matyt, dėl savo muzikos. Gal dar dėl to, kad save vadinu tos senesnės kartos žmogumi. Tos kartos, kuri mano, kad moteriai būtina dovanoti gėles ir kavinėje sumokėti už jos kavos puodelį. Be to, man patinka svajoti“, – šypsosi dainininkas.

Spektaklyje, pasak Česlovo, daugiau nei pusė veiksmo atitenka dainavimui. Tačiau dainininkas juokiasi, kad tik ne jo vaidmeniui. „Taip, aš dainininkas, bet Don Kichotas turi tiktai 5 arijas“, – stebisi atlikėjas.

Česlovas pripažįsta, kad gyvenime nekart yra kovojęs su vėjo malūnais, todėl Don Kichotas jam, kaip turbūt ir daugeliui žmonių, – artimas personažas.

„Be to, juk visi mes mėgstame pasvajoti. Ypač tada, kai prispaudžia kokios nors bėdos. Don Kichotas tuo ir žavus – nerealiomis fantazijomis, vizijomis, svaičiojimais. Kiekvienas turime savyje Don Kichotą.

Jis ir stengiasi gyventi tame savo mažame pasaulėlyje, o mus gyvenimas iš jo išmeta į kasdienybę. Smagu, kad jam aplinkui ne viskas juoda“, – patikina grupės „Pelenai“ lyderis.

Pusiau juokais, pusiau rimtai geriausiu spektaklio momentu Č.Gabalis vadina mirties sceną. „Tada reikia tik ramiai sau gulėti ir nieko nedaryti. Tada jau gali atsipalaiduoti – viskas baigta“, – kalba dainininkas.

Šiuo metu mažiau koncertuojantis ne dėl to, kad nenorėtų, o dėl to, jog koncertų sumažėjo dėl ekonominės krizės, Česlovas sako šiek tiek pykstąs ant valdžios.

„Taip, mums, menininkams, dabar iš tiesų riesta. Gal net ne dėl mokesčių, ne dėl pinigų, o dėl to, kad viskam pabrangus žmonės nebeina linksmintis.

Kita vertus, į spektaklius, kiek žinau, išpirkti bilietai“, – svarsto atlikėjas ir priduria, kad, jo nuomone, muzikantams reikia burtis ir eiti į protesto akcijas.

Česlovas įsitikinęs, kad muzikos albumų šiais laikais leisti neapsimoka, bet neatmeta, jog jo kompaktinės plokštelės išsiilgę gerbėjai vis dėlto sulauks.

„Dabar jau turėsiu tam laiko. Turiu keletą paruoštų dainų, bet prie šio reikalo dar reikia prisėsti“, – planais dalijasi Č.Gabalis.

Adolfas Večerskis, miuziklo režisierius

„Kiekvieną kartą, kai pradedu galvoti apie spektaklį, galvoju ir apie žmones, kurie galėtų jame vaidinti. Iš šios dienos mūsų žvaigždžių Česlovas man pasirodė vienas tinkamiausių. Mes pasišnekėjome, jis pagalvojo, pradėjo eiti į repeticijas, dirbo, dirbo ir rezultatas yra toks, koks yra.

Manau, kad Česlovas puikiai tvarkosi su vaidmeniu, jam yra ir naujų dalykų. Čia yra naujas puslapis jo gyvenime.

Č.Gabalis – kūrybingas žmogus. Tikiu kiekvienu, kuris ateina dirbti su manimi.

Kiekvienas mes atsakome už savo klaidas, o mano pasirinkimas – arba mano laimė, arba klaida. Jis išėjo į sceną ir tai daro, ir ne tik kad nenuvylė, bet ir maloniai nustebino.

Viskas taip, viskas puiku, šiandien mes pasirengę premjerai, perėję bandymus. Visi spektakliai labai skirsis, o man smagu, kad 25 dieną spektaklis su Česlovu bus spektaklis su Česlovu.

Kiekvienam – sava Dulsinėja ir sava premjera.“