„Muziejus neregiui“ M.Žilinsko dailės galerijos administracinių patalpų labirintus primenančiuose koridoriuose pradėjo veikti 2006 metais.
Tada Lietuvos silpnaregių sąjunga šventė 80-metį. Parodoje buvo pristatyta 14 darbų.
Aprašai – Braille'io raštu
Papildytoje ekspozicijoje galima susipažinti su 19 menininkų kūriniais. Tai tradiciniai ir šiuolaikiniai skulptūros, grafikos, tapybos, tekstilės darbai, meninio stiklo objektai ir instaliacijos.
Meno kūriniai universalūs – įdomūs ir regintiesiems, ir neregiams. Kadangi paroda pirmiausia skirta silpnaregiams ir akliesiems, darbai sukurti taip, kad juos būtų galima suvokti vien liečiant. Kūriniai aprašyti Braille'io raštu.
Jas sukūrė stiklo menininkas Artūras Rimkevičius.
Grafika pristatoma ne atspaudais ant popieriaus, o klišėmis, kuriose galima užčiuopti įrėžtą piešinį.
Daugelis kūrinių turi žaidimo elementų, kai kurie jų nestokoja sveiko humoro. Be lytėjimo, įtraukiami ir kiti žmogaus pojūčiai – klausa, uoslė, skonis.
Menininkai nugalėjo baimę
Prieš 12 metų pradėjusi rengti parodą „Šeštojo pojūčio beieškant“ menotyrininkė Violeta Jasevičiūtė susidūrė su netikėta menininkų reakcija.
„Daugelis kalbintų kurti darbus neregiams atsisakė tai daryti. Jie negalėjo peržengti baimės ir rasti moralinių jėgų susidurti su regėjimo negalia“, – prisiminė V.Jasevičiūtė.
Pastaraisiais metais vis daugiau menininkų prisideda prie „Muziejaus neregiui“.
Grafikas Rolandas Rimkūnas parodoje eksponuoja kelias išraižytas grafikos klišes.
Menininkas sakė siekęs savo darbus pateikti kaip edukacinius, kad aklieji liesdami ant metalo ar medžio klišių padarytus raižinius grafikos atspaudams daugiau sužinotų apie grafikos kūrybos principus ir medžiagas.
Menininkas prisipažino, kad kurdamas grafikos darbus iš dalies jaučiasi lyg neregys, nes gali tik nujausti, koks kūrinys išeis jį atspaudus.
Pateikė antrą darbą
Skulptorius Algimantas Šlapikas dar 2006 metais sukūrė darbą „Turėklas“. Remdamiesi į iš 7 dalių sukurtą medinį turėklą aklieji įdubose apčiuopė akmenis, vandenį, sėklas.
Papildytoje parodoje pristatytas kitas žaismingas jo darbas „Papūsk katei į uodegą“. Tai katės pakelta uodega skulptūra, kuriai papūtus į pauodegį nuaidi švilpesys.
„Skulptoriams kurti neregintiems žmonėms lengviau. Tačiau ir tai yra iššūkis. Turi daugiau dėmesio skirti ne vaizdui, o apčiuopiamumui, kad aklasis galėtų suprasti, ką autorius norėjo pasakyti.
Todėl dirbant ir pačiam teko kelioms minutėms tapti neregiu, kad galėtum geriau suprasti nematančių žmonių pojūčius“, – sakė A.Šlapikas.
* * *
Tokia paroda – vienintelė Europoje
* Iki šiol nė vienas Lietuvos dailės muziejus neturėjo neregiams skirtos nuolat veikiančios šiuolaikinio meno ekspozicijos. Patys neregiai tikina, kad tokios parodos nėra ir Europoje.
* Projekto užuomazgos atsirado 1997 m., kai Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus filiale – Paveikslų galerijoje – buvo surengta pirmoji Rytų ir Vidurio Europoje paroda neregiams „Šeštojo pojūčio beieškant“. Vėliau vyko akcijos, kuriose lankėsi ir aklieji.
* Norintys aplankyti ekspoziciją su muziejaus darbuotojais turi tartis iš anksto. Ekskursijas veda ir geriau suprasti darbus padeda pati parodos kuratorė menotyrininkė V.Jasevičiūtė.
* Iki šiol parodą aplankė per 500 aklųjų ne tik iš atokiausių Lietuvos kampų, bet ir iš Lenkijos.