Saugoti egzotiką – Sizifo darbas

Parodos katalogas – dar neišleistas. Keli kūriniai įstrigo muitinėje ir laiku nepasiekė Šiuolaikinio meno centro salių.

Žiūrovai prie kai kurių darbų lieka it musę kandę – jie neranda ne tik jų pavadinimų, bet ir aprašymų. Parodai skirtas interneto puslapis – tuščias.

Tačiau tikėtina, kad ilgainiui „Bendrasis kodas“ bus įgyvendintas iki galo, nes šis Šiuolaikinio meno centro ir „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ projektas truks iki kovo 8 dienos.

Koks gi kodas galėtų atrakinti bent vienas duris į „Bendrąjį kodą“?

Nors paroda labai įvairi ir nevienalytė, žydų menininkės Raedos Saadeh videokūrinys „Vakuumas“ gali pasiūlyti išeitį, kaip interpretuoti vieną ekspozicijos briauną.

R.Saadeh kūrinyje vaizduojama moteris, kuri dulkių siurbliu lyg savo namų kilimą siurbia dykumų kopas.

Žiūrėdami šį filmą vieni pagalvos apie milžiniškus sunkumus, su kuriais susiduria dėl nepriklausomybės kovojantys palestiniečiai, kitiems beprasmišką darbą dirbanti moteris bus namų tarnaitės simbolis.

Kūrinys gali reikšti ir nuoširdų rūpinimąsi dykumų kopomis – savotišką egzotikos priežiūrą, tvarkymą, saugojimą. O tai šiais globalizacijos laikais – tikras Sizifo darbas.

Britų menininkė Grace Ndiritu irgi saugo egzotiką. Jos videoinstaliacijoje „Atsakingas turizmas“ vaizduojama neparadinė Afrikos pusė.

Įdomu, kad G.Ndiritu savo kūrinyje stengiasi nesikišti į Afrikos gyvenimą.

Ji nieko nekomentuoja ir netyrinėja – tiesiog rodo tai, ką paaiškinti gali tik kūrinyje skambantis afrodžiazas.

Tačiau, turint omenyje šiuolaikinio turizmo suklestėjimą, šios menininkės atsakinga kelionė į Afriką irgi labiau primena Sizifo darbą.

Kaip ir švedės Annikos Eriksson kūrinys „Atlaidumo kaina“. Menininkė Dakaro bienalėje Senegale surengė senegaliečio režisieriaus Mansouro Soro Wade vaidybinio filmo peržiūrą po atviru dangumi.

Ji tarsi atsiribojo nuo tipiško vakariečių menininkų elgesio Afrikoje ir visą dėmesį skyrė savotiškai egzotikai – senegaliečio filmui – pagerbti.

Tapyba šiuolaikinio meno kontekste pamažu irgi virsta egzotika.

„Man rūpi išsiaiškinti, kiek tradicinis paveikslas gali būti šiuolaikiškas“, – sakė menininkė iš Singapūro Jane Lee.

Kūrėja lietuvių žiūrovams rodo milžinišką paveikslą „Neapdorota“. Pasak parodos kuratoriaus Simono Reeso, tokio dydžio paveikslo Šiuolaikinio meno centre greičiausiai nėra buvę. Jis yra devynių su puse metro ilgio ir keturių su puse metro aukščio.

„J.Lee žaidžia paveikslo formatu. Tai iš fragmentų sudėliota drobė. Kita vertus – specifinei vietai sukurtas sieninės tapybos darbas, o kartu ir skulptūra.

Darbas atrodo tarsi specialiai sukurtas Šiuolaikinio meno centro didžiajai salei, bet iš tikrųjų jis į Vilnių atgabentas iš Singapūro rotušės“, – sakė S.Reesas.

Šiaip ar taip, „Neapdorota“ palieka išties egzotišką įspūdį – tarsi būtum atsidūręs tapybos džiunglėse.

Bene egzotiškiausia – įspūdinga menininko iš Nigerijos Brighto Ugochukwu Eke instaliacija „Susiliejimas“, sukurta specialiai šiai parodai.

Tai – iš plastikinių butelių sukonstruotas labirintas, kuriame „plaukiojantys“ žiūrovai netikėtai susitinka ir išsiskiria.

Šią instaliaciją galima suvokti įvairiai. Kūrinio pavadinimas kalba apie atsitiktinius susitikimus, galinčius nutikti šiame labirinte. Taip pat tai nuoroda į įvairių kultūrų sandūrą, kuri būdinga tarptautiniam šiuolaikiniam menui.

„Tiek kūrinio medžiaga (plastikas), tiek pavadinimas (kuris gali reikšti upių santaką) reiškia vandens svarbą gyvybei.

Be to, plastikas pagamintas iš naftos produktų – tai užuomina į Nigerijos padėtį pasaulinėje naftos rinkoje“, – įsitikinęs parodos kuratorius S.Reesas.

* * *

* Parodoje „Bendrasis kodas“ pristatoma 20 menininkų iš 5 žemynų ir apžvelgiama 10 bienalių. 15 menininkų atvyko į Vilnių. „Bendrajame kode“ rodomi menininkų iš JAV, Taivano, Nigerijos, Australijos, Singapūro, Malaizijos, Indonezijos, Turkijos, Kanados, Švedijos, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos kūriniai.

* Parodos pavadinimas „Bendrasis kodas“ („Code Share“) pasiskolintas iš komercinių avialinijų, kurios partnerystės susitarimų pagrindu dalijasi keleiviais, paslaugomis, nusileidimo teisėmis ir techniniais ištekliais. Nemažai skrydžių iš Lietuvos vykdomi taikant bendrojo kodo principą, nes Lietuvoje registruotos avialinijos turi ribotą nusileidimo teisių skaičių. Todėl keleivis galutinį tašką pasiekia tik persėdęs iš vieno lėktuvo į kitą.

* Parodai iš kiekvieno žemyno buvo atrinkta po dvi bienales. Stengtasi užmegzti partnerystės ryšius tiek su pripažintomis, tiek su naujomis bienalėmis. Pavyzdžiui, Sidnėjaus bienalė yra viena seniausių pasaulyje, o Singapūro bienalė, įsteigta 2006 metais, yra viena naujausių.