Tarp lietuvių autorių leidinių pirmiausia norime paminėti didelio poezijos mėgėjų dėmesio sulaukusią poezijos rinktinę „Iš Vilniaus į Vilnių“. Šią knygą sudarė Aidas Marčėnas – „būtiną, privalomą kiekvienam, kam mielas Vilnius“, pasak Mindaugo Peleckio.
Lietuvių poeziją apie Vilnių palydi Algimanto Kunčiaus (kuris, kaip ir A.Marčėnas, yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas) fotografijos. Tai vaizdai, vizijos, refleksijos; eilėraščių datų amplitudė siekia pusę amžiaus (Nuo Alfonso Nykos-Niliūno 1946 m. iki Antano Šimkaus 2007-aisiais). Autorių, tekstų ir rakursų įvairovė atspindi amžiais gyvas Vilniaus versmes.
“Kuo žavi ši knyga? Ji – nenuobodi. Vilnius – daug paslapčių turintis miestas „nuo Gedimino kalno iki Belmonto šiukšlynų“, – cituoja L. Jakimavičių Mindaugas Peleckis.
Leidinys bus pristatomas vasario 13 d., penktadienį, 20 val. Konferencijų salėje 5.1.
Kitas reikšmingas mūsų pristatomas kūrinys – Justino Marcinkevičiaus. „Pažadėtoji žemė“. Tai nauja garsaus poeto eseistikos knyga (ankstesnės – „Dienoraštis be datų“, „Tekančios upės vienybė“).
Šią knygą pradeda Justino Marcinkevičiaus kalba „Pagaliau atėjo ta diena“, pasakyta jam atidarant Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą 1988-10-22, ir baigia jo mintys, kilusios minint Sąjūdžio 20-metį. Justinas Marcinkevičius – rašytojas, ryškiausiai atstovaujantis savo tautai ir jos kultūrai.
„Pažadėtoje žemėje“ aprėpiami dviejų pastarųjų dešimtmečių įvykiai, kūriniai, žmonės, juos čia matome Lietuvos autoriteto minčių veidrodyje. Vyrauja Atgimimo, Sąjūdžio, Nepriklausomybės atkūrimo apmąstymai, dramatiški poeto išgyvenimai dėl tolesnės įvykių raidos. Išskirtinę vietą knygoje užima dienoraštinių užrašų „Taburetė virš galvos“ fragmentai, atsiradę po užsipuolimų dėl apysakos „Pušis, kuri juokėsi“ sukūrimo aplinkybių.
Prieš pusmetį pasirodė ir naujų Justino Marcinkevičiaus eilėraščių rinkinys „Naktį užkluptas žaibo“. Jo negalėtume pavadinti ramia šiandieninio klasiko knyga. Harmonizuojantis balsas tebėra atpažįstamas, tačiau greta – netikėtos įvykių, žmonių, kultūros reiškinių interpretacijos, socialinės replikos, nerimo būsenos, pereinančios į kintančias, originalias poetines formas.
Šių dviejų Justino Marcinkevičiaus knygų pristatymas įvyks vasario 14 d., šeštadienį, 16 val. Konferencijų salėje 5.1.
Dauguma įvairių kartų Lietuvos žmonių tikriausiai puikiai atsimena neeilinę mūsų asmenybę, teatro ir kino aktorių Arną Roseną (1933–2002). Knygą apie šį menininką, pavadintą „Prisiminimai apie aktorių Arną Roseną, pokalbiai, straipsniai“, sudarė Daiva Šabasevičienė. Unikaliame leidinyje spausdinami pokalbiai su aktoriumi, jo paties mintys apie kūrybą ir gyventą laiką.
Aktorių prisimena artimieji, kolegos, draugai, pateikiama periodikoje skelbtų straipsnių apie A.Roseną. gausi nuotraukų ir malonių staigmenų: nugarėlėje slypi kompaktinė plokštelė su A.Roseno įrašais. Aktorius skaito eiles, Senekos laiškus, kalba apie kūrybą. Knygoje taip pat pateiktos išsamios žinios apie jo vaidmenis. Visa tai sukuria atmintiną žymaus, savito aktoriaus paveikslą. Mintis išleisti knygą apie A.Roseną kilo jo žmonai Reginai ir dukrai Inai Rosenaitei.
Renginys „Arnas Rosenas: uždekite šviesas. Atsiminimų knygos apie Arną Roseną pristatymas“ įvyks vasario 14 d., šeštadienį, 17 val. Forume.
Ne mažiau įspūdingas ir mūsų leidyklos verstinės literatūros aruodas. Vasario 13 d., 16 val., Rašytojų kampe bus pristatyta visai neseniai lietuviškai pasirodžiusi vieno įspūdingiausių XX a. rašytojų Argentinos prozininko, eseisto, mąstytojo Jorge Luiso Borgeso „Pramanytų būtybių knyga“. Šis autorius lietuvių skaitytojams jau puikiai žinomas. Jo kūrybos rinktinė „Smėlio knyga“ sulaukė didelės sėkmės.
Ir šįsyk rašytojas išlieka savo šlovės viršūnėje: „Pramanytų būtybių knyga“ – tai nuostabus modernusis bestiariumas, visų keisčiausių ir mįslingiausių būtybių, žmogaus vaizduotės sugalvotų laike bei erdvėje, vadovas, kuris grindžiamas gausia viduramžių lotynų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų kalbomis parašyta medžiaga ir stebina neįtikėtinu autoriaus vaizduotės žaismu. Ši knyga tartum švysteli skaitytoją į tūkstantmetę daugiatautės fantazijos šalį.
Kalbant autoriaus žodžiais: „Į tokio pavadinimo knygą galėtume pagrįstai įtraukti princą Hamletą, tašką, liniją, paviršių, n-matmenų hiperplokštumas ir hipertūrius, visus bendrinius terminus, galbūt kiekvieną iš mūsų ir dievybę. Žodžiu, visų dalykų sumą – visatą. Vis dėlto mes pasitenkinome tuo, ką mums iškart sako žodžiai „pramanytos būtybės“, ir sudarėme visų keistų būtybių, žmogaus vaizduotės sugalvotų laike ir erdvėje, vadovą.“
Literatūros apžvalgininkas Tomas Staniulis taikliai pastebi: „Kas kitas ryžtųsi atsekti visus cituojamus šaltinius ir išversti originalus, rašytus viduramžių lotynų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų kalbomis? Galų gale kam apskritai šautų į galvą domėtis, iš kur kilo kentauras ir Cerberis? Tiktai metrui Borgesui.“
Kita įdomi, ne vieną diskusiją jau sukėlusi ir dar būtinai sukelsianti knyga iš mūsų verstinės literatūros baro – Laimos Vincės (Laimos Sruoginytės), Lietuvoje gerai žinomos išeivijos vertėjos, poetės, žurnalistės, atsiminimai „Lenino galva ant padėklo“.
Ją išleidome – šis faktas kartu ir simbolinis sutapimas, ir istorinio liudijimo neišvengiamumas – švęsdami Sąjūdžio susikūrimo dvidešimtmetį. Tai dienoraštinio pobūdžio esė, kuriose gausu ne tik įdomios asmeninės patirties, bet ir vertingų dokumentinių faktų. Knyga buvo rašoma lemtingu Lietuvai metu – Atgimimo bei Sąjūdžio laikais. Pasakojimas apima 1988 m. rugsėjį – 1989 m. rugpjūtį ir pradedamas nuo autorės atvykimo į sovietinę Maskvą, o netrukus – ir į jai dar visai nežinomą tėvų žemę, prie Nepriklausomybės pamažu jau žengiančią Lietuvos SSR.
Jauna poetė ir literatūrologė tuo metu ryžosi stažuotis bei dėstyti Vilniaus universitete. Ji kiek kitu kampu regėjo ir originaliai, atvirai vertino tai, kas tuo metu vyko mūsų šalyje. Šitoks požiūris bus daug kam netikėtas, bet jis, be abejonės, labai įdomus ir objektyvus – pašaliečio akimis vertinant. Pagrindinė knygos įtampa skleidžiasi per dviejų kultūrų – vakarietiškos ir paskutinių „brandaus socializmo“ dienų – susidūrimą. Kūrinio rezultatas – gyvas ano laikmečio pjūvis, naujai nušviečiantis mažai literatūroje reflektuojamą epochą.
Kūrinys originaliai sukurtas anglų kalba. Į lietuvių kalbą jį išvertė poetas Eugenijus Ališanka
Negalime nutylėti, kad „Lenino galva ant padėklo“ Lietuvoje vertinama gana prieštaringai, tad kiekvienas skaitytojas apie ją neabejotinai galės susidaryti savo nuomonę. Kaip sakoma, ginčuose gimsta tiesa. „Tiesos ieškoti“ drauge su autore kviečiame vasario 14 d., 13 val. Rašytojų kampe.
Taip pat viliamės, kad skaitytojus sudomins šios puikios mūsų leidyklos išleistos užsienio autorių knygos: garsiausio šiuolaikinio ukrainiečių rašytojo Jurijaus Andruchovyčiaus romanas „Dvylika ratilų“, skandalingasis, ne vienerius metus ne vienoje šalyje draustas skelbti Jameso Patricko Donleavy romanas „Patrakėlis“ (pasak Donato Petrošiaus, „tai, mano subjektyvia nuomone, geriausia, kas buvo išversta į lietuvių kalbą.
Romanas toks stiprus, kad visos tos ištraukos, dėl kurių dar prieš pusšimtį metų retas leidėjas drįso šią knygą leisti, atrodo visai padorios ir šventiškai turiningos“), nuskaidrinančia rytietiška išmintimi dvelkiančios Marguerite’os Yourcenar „Rytietiškas noveles“, „juodasis“ Cormaco McCarthy romanas „Kelias“ (Renatos Šerelytės žodžiais tariant: „Be jokio reklaminio patoso galėčiau įvardyti šį romaną kaip vieną labiausiai sukrečiančių knygų, kurias pastaruoju metu teko skaityti (...) Stulbina ne tik košmariška ir hipnotizuojanti istorija, bet ir pati kalba.“) ir ilgai laukta Paulio Éluard'o poezijos rinktinė „Pasaulis – vienatvė“.