Tokia „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ (VEKS) šiandiena. Garbingoji kultūros programa, regis, ne tik nesuvienijo tautos, bet ir baigia ją supjudyti.
Tačiau šios programos inicijuoto projekto „ARTscape“ sumanytojai pagrįstai džiūgavo, kad demonstruoja Lietuvai nebūdingą vienybę. Subūrę kelių meno sričių kūrėjus, jie tik padėdami vienas kitam dar stumia „ARTscape“ pirmyn.
Tai trys savo sričių pirmeiviai: šiuolaikinį meną propaguojanti „Vartų“ galerija, nekomercinius filmus – festivalis „Kino pavasaris“, naujausius džiazo vėjus į Lietuvą nešantis festivalis „Vilnius Jazz“.
Užsimoję kiekvieną 2009-ųjų mėnesį Vilniuje pristatyti vis kitos Europos kultūros sostinės šiuolaikinį meną, jie iš paskutiniųjų vykdo savo idėją, nors negavo žadėtos finansinės paramos.
Suomį pakeitė lietuvis
Renginiu skolon vasario 3 dieną Vilniaus mažajame teatre prasidėjo „ARTscape“ džiazo programa. Šiuolaikinį Suomijos džiazą čia pristatė vienas kūrybingiausių jo atstovų – saksofonininkas Mikko Innanenas ir jo kvartetas „Innkvisitio“.
Suomijai skirta „ARTscape“ programa su kaupu pateisino rengėjų lūkesčius skatinti naujus kultūrų dialogus. Ji jau suvedė Vilniaus „Vartų“ galerijoje suomių ir lietuvių šiuolaikinius menininkus, o užvakar Mažajame teatre įvyko šių šalių džiazo kūrėjų dialogas.
Mat vieną „Innkvisitio“ narį koncerte pakeitė lietuvių improvizacinės muzikos pažiba – saksofonininkas Liudas Mockūnas.
Džiazas – su humoru
Publika gavo gerą dozę išradingo, kinematografiškai raiškaus, šiaurietišku humoru blyksinčio džiazo.
Du ryškūs grupės lyderiai rado paprastą sprendimą nenustelbti vienas kito – jie tiesiog išklausydavo svarbiausias partnerio improvizacijas. Abu saksofonininkai susinešė į sceną įspūdingą instrumentų arsenalą.
M.Innanenas, be saksofonų, – dar ir krūvelę dūdelių, švilpukų, barškučių.
Anot muzikanto, jis juos perka kur tik randa – netgi sendaikčių parduotuvėse.
Mikko prisipažino mėgstantis turėti po ranka nemažą instrumentų kolekciją, net jei jais nesinaudoja.
Muzikantas kuria spontaniškai, čia pat pagal nuotaiką stverdamas norimą savo kolekcijos egzempliorių.
Tą vakarą M.Innaneno vaizduotei netrūko polėkio, kaip ir kitiems kvarteto nariams.
Grupei kone orkestrinio skambesio suteikė instrumentų gausa ir egzotiškas klavišininko Seppo Kantoneno elektroninių garsų rinkinys – nuo žvangesių, švilpesių iki boso ir marimbos imitacijų. Netradicinių instrumentų išsitraukė ir virtuoziškas būgnininkas Joonas Riippa.
Idėja virsta utopija
„ARTscape“ džiazo programoje numatyta net dvylika rinktinių projektų, sudarytų talkinant Europos džiazo festivalių rengėjams. Tai iškilių, lietuviams dar mažai žinomų šiuolaikinio džiazo kūrėjų koncertai.
Bet programos vykdytojas, festivalio „Vilnius Jazz“ prodiuseris Antanas Gustys pripažino, kad jam greičiausiai pavyks surengti ne dvylika, o tik dar vieną koncertą – estų džiazo atlikėjų.
Pasak jo, „ARTscape“ virsta utopija. Dėl naujo užsieniečių menininkų honorarų apmokestinimo, panaikintų PVM lengvatų, skrydžių brangimo dėl „flyLAL“ bankroto visi projektai pabrangs maždaug 50 proc.
Tuo tarpu jų sąmatas raginama drastiškai mažinti dėl nurėžto VEKS biudžeto.
„Realiai prarasime 90 proc. lėšų, – teigė A.Gustys. – Jau šiandien VEKS už „ARTscape“ džiazo programą yra skolinga apie 40 tūkst. litų.
Visų projektų vykdytojus supa nežinia, o užsienio partneriams sunku paaiškinti, kad Europos kultūros sostinė gali kaitalioti savo planus. Juk muzikantai dėl koncertų Vilniuje atsisakė kitų pasiūlymų“.
Anot „Vartų“ direktorės Nidos Rutkienės, „ARTscape“ sužlugdymas stipriai pakenktų galerijos reputacijai, užkirstų kelius jos tarptautinei veiklai ateityje. „Garbę prarasime, o sutaupytais pinigais valstybės neišgelbėsime“, – įsitikinusi N.Rutkienė.
VEKS programų vykdytojų apskaičiavimais, minimaliai įgyvendinti jų sumanymus užtektų papildomų 7,5 mln. litų.