Daugiau nei metus užsitęsusios 2007-aisiais išleistą J.Blunto albumą „All The Lost Souls“ pristatančios gastrolės vasario 17-ąją pasieks Vilniaus „Siemens“ areną. Pasimatymas su lietuviais – viena paskutinių stotelių ilgoje dainininko kelionėje.
Kartais juokaujama, kad kiekvienąsyk, kai dainomis „You're Beautiful“, „1973“, „High“ publiką kerintis Jamesas išeina į sceną, jo protėviai vartosi kapuose.
Senos giminės, kuriai priklauso J.Bluntas, atstovai daugiau nei tūkstantį metų tarnauja britų valdovams. Kariškos uniformos neišvengė ir pats dainininkas.
Šešerius metus armijoje tarnavęs, taikos palaikymo operacijoje Kosove dalyvavęs muzikantas dar pamena laikus, kai gitarą vežiodavosi pritaisęs prie tanko.
2002 m. metęs kariškio karjerą, Jamesas susitelkė į savo aistrą – muziką.
Virpantis dainininko balsas ir įsimenamos dainų melodijos greitai patraukė reikalingų žmonių dėmesį – J.Bluntą po savo sparnu priglaudė Eltonas Johnas, pasiūlęs savo vadybininkų paslaugas, ir populiari JAV dainų kūrėja Linda Perry.
Rezultatai pranoko visus lūkesčius – 2004-aisiais išleistas debiutinis Jameso albumas „Back To Bedlam“ parduotas daugiau nei 12 milijonų egzempliorių tiražu, o dainą „You're Beautiful“ Europos ir JAV radijo stotys suko be atokvėpio.
Melodingos J.Blunto baladės ir švelnios manieros jam pelnė tūkstančių moterų simpatijas. Atlikėjas pagarsėjo ir kaip mergišius – mėgavosi romanu su čekų manekene Petra Nemcova, klubuose nuolat pastebimas su žaviomis palydovėmis, tačiau praskleisti asmeninio gyvenimo uždangą griežtai atsisako.
Gerbėjų jam netrūksta ir Lietuvoje – į koncertą Vilniuje, nepaisant ekonomikos sunkumų, bilietai perkami puikiai.
Prieš viešnagę Lietuvoje netrukus 31-ąjį gimtadienį švęsiantis J.Bluntas telefonu iš Meksikos davė interviu „Lietuvos rytui“.
- Kokį pasirodymą žadate lietuviams?
- Grosiu dainas iš abiejų albumų, taip pat porą naujų kūrinių, kurie atspindi naują muzikinę kryptį, kuria ketinu eiti.
Atvykstu su savo keturių muzikantų grupe – scenoje nestypsosiu vienas su gitara rankose. Žiūrovai paprastai nustemba – tikisi tokio liūdno, ramaus koncerto, o pajunta nuo scenos spinduliuojančią stiprią energiją ir entuziazmą.
- Lietuvos vardas jums ką nors sako?
- Jei nuoširdžiai, beveik nieko. Šiek tiek žinau Lietuvos pastarųjų poros dešimtmečių istoriją. Džiaugiuosi, kad turiu darbą, kuris man yra pretekstas atvykti ir pamatyti jūsų šalį.
- Šiose gastrolėse aplankysite šalių, kurių Vakarų atlikėjai paprastai privengia, – Libaną, Omaną. Kas jus ten vilioja?
- Jei jau savo gastroles vadinu pasaulinėmis, reikia aplankyti kuo daugiau šalių.
Sulaukiau koncertų rengėjų skambučių iš Libano, jie tvirtina, kad ten turiu gerbėjų.
Be to, esu smalsus – kodėl neaplankius valstybių, į kurias kitomis aplinkybėmis tikrai neprisiruoščiau keliauti.
- Esate sakęs, kad gastrolės – geriausias išradimas pasaulyje. Šįmet vasario 22-ąją gimtadienį jums teks švęsti Bulgarijoje. Nesigailite?
- Ne. Juk keliauju su savo grupe, bičiuliais. Nuostabu kasdien pabusti vis kitame mieste.
Pajusti ryšį su žmonėmis – nesvarbu, kokio jie amžiaus, lyties, rasės ar religijos, ar moka kalbą, kuria dainuoju.
Žinoma, kai po pasaulį bastausi pusantrų metų, pasiilgstu šeimos ir draugų. Po gastrolių keista suvokti, kad turėsiu laiko eiti į svečius, savaitgalius.
- Karjeros pradžioje išgarsėti jums padėjo Eltonas Johnas. Vis dar bičiuliaujatės?
- Taip, sausį su juo keturissyk koncertavome Pietų Amerikoje. Eltonas Johnas – geras draugas, puikus mokytojas ir nuostabus žmogus.
Kiekvienas jo koncertas – tikra meistriškumo pamoka. Man pasisekė, kad jį pažįstu.
- Ar jums pačiam nepabodo daina „You're Beautiful“?
- Ne. Kurdamas ją nujaučiau, kad būtent šį kūrinį žmonės gali pamėgti. Tik neįsivaizdavau, kad taip smarkiai.
Vienu metu, man nuėjus į naktinį klubą, didžėjus visada paleisdavo tą dainą – nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje. Dabar jau leidžia kitą dainą – „1973“.
- Įkvėpimo šaltiniu vadinate trijų dešimtmečių senumo muziką. Jaučiatės gimęs per vėlai?
- Tam tikra prasme – taip. Muzikos verslas tais senais laikais buvo logiškesnis. Dabar perkama mažiau įrašų, sunkiau prasimušti į radijo stotis. Tačiau aš kuriu dėl savęs. Net jei niekas neateitų į koncertus, vis tiek rašyčiau dainas. Laimė, atrodo, mano muzika kažkam patinka.
- Tikrai manote, kad galite prarasti populiarumą?
- Taip, bet aš to nebijau. Kol kas esu ramus – akivaizdu, kad galėsiu išleisti trečią albumą, vėl surengti gastroles po pasaulį.
Bet laimę man teikia pati kūryba. Jei įrašysiu albumą, kurio niekas neklausys, bet jis patiks man, būsiu laimingas. Gročiau ir vienam žiūrovui.
- Daugybė roko dainininkų iš jūsų šaiposi, vadina „verksniu“ ar dar blogiau. Kaip reaguojate į tokias pašaipas?
- Suvokiu, kad jie nori pasireklamuoti. Pasako apie mane ką nors bjauraus ir atsiduria laikraščių puslapiuose.
Iš pradžių tai nebuvo malonu. Kaip ir nuolatinis paparacų persekiojimas. Kai esi populiarus, tavo fotografija gali pelnyti nemažai pinigų. Pamažu išmokau į tai nekreipti dėmesio.
Man svarbiausia – muzika, menas, kultūra. O pašaipos ar pašnekesiai apie asmeninį gyvenimą manęs visiškai nedomina.
- Dėl jūsų romantiškų dainų galvą pametė daugybė moterų. Ar dažnai tenka gintis nuo jų?
- Mano dainos – apie žmones, nesvarbu, kokios lyties. Žinau, man prilipo moterims patinkančio dainiaus įvaizdis, bet į koncertus ateina tiek pat moterų ir vyrų. Patikėkite, gaunu daugybę laiškų ir nuo vyrų, kurie nesigėdija pasakyti, kad jiems patinka mano dainos.
- Šešerius metus tarnavote armijoje. Kaip tai lėmė jūsų požiūrį į pasaulyje vykstančius karo konfliktus?
- Kai pamatau TV reportažus, jaučiu, kad apie karą suprantu daugiau nei jį komentuojantys apžvalgininkai.
Tarnybos metai leido suprasti, kad politikai – visiškai apsėsti noro kontroliuoti, turėti didžiulę įtaką ir jėgą.
Kareivio, kaip ir muzikanto, darbas – sąlyginai paprastas.
Kareivis stengiasi išlikti, padėti žmonėms siekti saugumo ir stabilumo.
Puikiai žinau, ką konfliktų zonose jaučia kariai ir civiliai. Tad kartais tenka susiimti už galvos, kai suvokiu, kad politikai šių dalykų visiškai nesupranta.
- Jūsų namai – Ibisos sala Ispanijoje. Kuo ji vilioja?
- Man patinka, kad tai – kontrastų sala. Ten galima rasti visko – nuo ramių vietelių iki tūkstančius turistų priviliojančių klubų ir paplūdimių.
Be to, žmonės Ibisoje nėra pamišę dėl garsenybių. Mane gatvėje jie gal ir atpažįsta, bet nelenda į akis. Ibisos kontrastai primena mano gyvenimą.
Pusantrų metų blaškausi po pasaulį ir dirbu nuo ryto iki vakaro, o po to pusmetį visai nieko doro neveikiu.
Bastausi po klubus, tada ir pasipila fotografijos, kuriose aš įamžintas girtas išgriūvantis pro duris paryčiais. Ar Lietuvoje daug paparacų? Ne? Gal man persikelti į jūsų šalį?
* * *
Įdomūs faktai apie J.Bluntą
* Daina „You're Beautiful“, kurią J.Bluntas parašė apie buvusią savo merginą, JAV žurnalo „Rolling Stone“ buvo išrinkta į labiausiai erzinančių kūrinių dešimtuką.
* Nemažai albumo „All The Lost Souls“ dainų J.Bluntas parašė vilkėdamas paltą ir mūvėdamas pirštines – po gastrolių grįžęs į namus pamatė, kad pavogti jo šildytuvai.
* Karjeros pradžioje J.Blunto buvo paklausta, kodėl juo taip rūpinasi gėjus Eltonas Johnas ir lesbietė L.Perry. „Todėl, kad aš esu lesbietė ir nuostabiai tenkinu vyrus burna“, – nesutrikęs išrėžė Jamesas.
* Apsigyventi Ibisoje J.Bluntas nusprendė, nes nuo vaikystės šioje saloje leisdavo vasaros atostogas. Pasirinkti ir įrengti namą jam padėjo motina.
* Jameso sesuo už sukurtą šeimą turi būti dėkinga ir broliui. Moteris vėlavo į laidotuves tolimoje šalies vietovėje. J.Bluntas internete paskelbė, kad ieškomi jai padėti galintys vyrai. Atsiliepęs „riteris“ dainininko seserį nuskraidino nuosavu sraigtasparniu, o vėliau pora susituokė.