Ypač sunkiai ir ilgai režisieriui tekę įgyvendinti istorinį
filmą „Ugnimi ir kalaviju“ apie XVII a. viduryje vykusias Lenkijos
ir Lietuvos valstybės kariuomenės kovas su Ukrainos kazokų ir
totorių pulkais. Lenkų kino savaitėje pristatoma istorinė kino
trilogija skiriama šįmet minimoms Liublino unijos 440-osioms
metinėms.
J.Hoffmano kino trilogija - „Ponas Volodijevskis“ (1969),
„Tvanas“ (1974) ir „Ugnimi ir kalaviju“ (1999) iki šiol laikoma
didžiausia visų laikų lenkų kino produkcija, nors per trisdešimt
metų ji dėl politinių priežasčių buvo kuriama ne chronologine
tvarka.
„Iš tiesų „Ugnimi ir kalaviju“ turėjo būti sukurta pirmiausia,
tačiau šio filmo nepraleido cenzūra man grįžus iš Sibiro. Norėjau
pradėti nuo pradžių, bet šios temos tuomet nebuvo galima liesti.
Taigi pirmąjį trilogijos filmą ir paskutinį skiria 30 metų
pertrauka. Filmui „Ugnimi ir kalaviju“ surinkti lėšas prireikė
vienuolikos metų. Keitėsi kultūros ministrai - vieni padėjo, kiti
trukdė, taigi vienuolika metų vaikščiojau ištiesęs kepurę, nes
reikėjo surinkti didelius pinigus. Pasiruošimo filmavimui darbai
truko pustrečių metų, o pats filmo kūrimo procesas - tik šešias
savaites“, - pasakojo režisierius.
Paklaustas, ar žinantis apie lietuvių kinematografininkų planus
kurti filmą apie Žalgirio mūšį, kurio 600-ąsias metines Lietuva ir
Lenkija minės kitąmet, J.Hoffmanas sakė girdėjęs apie tokį
projektą.
„Be gero rašytojo nėra gero scenarijaus, be gero scenarijaus
nėra gero filmo. Mano filmų trilogija buvo pagrįsta nuostabaus
rašytojo H.Sienkiewiczius kūryba, tai buvo didžiausias mano gyvenimo
projektas ir, manau, jis yra vykęs“, - sakė lenkų režisierius,
viešnagės Vilniuje metu susipažinęs ir su planuojamo kurti
lietuviško istorinio filmo „Žalgiris - geležies diena“ režisieriumi
Raimundu Banioniu.
J.Hoffmanas gimė 1932 metais Krokuvoje, vaikystę ir jaunystę su
šeima praleido tremtyje Sibire. Kaip režisierius debiutavęs 1955
m., lenkų kino istorijoje J.Hoffmanas įsiamžino ne tik minėta
istorine kino trilogija, bet ir tokiais populiariais filmais kaip
„Raupsuotoji“ (1976), „Žiniuonis“ (1982), „Gražioji nepažįstamoji“
(1993) ir kitais, už kuriuos režisierius pelnė garbingiausius
Lenkijos valstybės ir užsienio festivalių apdovanojimus.
Šiuo metu garbaus amžiaus režisierius sako kuriantis asmenine
patirtimi paremtą filmą „Mano Siberiada“.
Trumpai viešėjęs Vilniuje J.Hoffmanas rado laiko susitikti su
savo kūrybos gerbėjais kino centre „Forum Cinemas Vingis“,
aplankyti gero savo bičiulio lietuvių režisieriaus Vytauto
Žalakevičiaus kapą Antakalnio kapinėse, pasivaikščioti senojo
Vilniaus gatvėmis.