Tėvas grįžo namo: kraujas pasipylė svetainėje, virtuvėje, miegamajame. Tai ne dienraščių kriminalinių naujienų kronika, o animacinis filmukas, rodomas parodoje „Priemiesčio grožybės“.
Šis animacinis filmukas, kuriame tėvas metodiškai žudo žmoną ir vaikus, o šie kaip niekur nieko vis bėgioja po kambarius, – tik vienas estų kūrėjo Marko Mäetammo ekspozicijos elementų.
Galerijoje rodomi dar du filmai ir nemažai mišrios technikos kūrinių.
Kaip bjauru, kai tu šalia
Visuose darbuose konfliktai užsimezga kasdienėse situacijose – pešantis vaikams, važiuojant su šeima automobiliu. Net idiliškas poilsis prie jūros virsta tikru neapykantos savo artimui pareiškimu.
Ne kiekvienas žiūrovas išdrįstų prisipažinti, kad ir jam ramių atostogų įkarštyje kildavo panašių minčių.
Venecijos bienalėje M.Mäetammui teko išgirsti pašiurpusios publikos įspūdžių: „tai mano istorija“, „jis kalba apie mano gyvenimą“. 43-ejų dailininkas prestižinėje bienalėje jau du kartus atstovavo Estijai.
„Ne visi šios parodos darbai buvo rodyti Venecijos bienalėje, bet ir ten, ir čia aš kalbu apie tą patį: apie asmeninę patirtį, apie savo šeimos gyvenimą“, – per parodos atidarymą sakė M.Mäetammas.
Tėvystė – šiurpi patirtis
Paklaustas, ar iš tiesų taip baisu būti dviejų vaikų tėvu ir vyru, dailininkas teigė, kad tai – šiurpoka patirtis.
„Per šeimos modelį iš visuomenės daugybė dalykų įsiskverbia į tavo gyvenimą, – prisipažino estas. – Tai tam tikri gyvenimo standartai, kurių turi laikytis, nes esi tėvas ir vyras.
Aš nekalbu apie tai, kaip tai baisu, kalbu apie tai, kaip tai vyksta, ką dažniausiai slepiame net nuo savęs. Prabylu garsiai, nors žmonės mano, kad tai – tabu arba privatūs dalykai. Pavyzdžiui, žiaurumas šeimoje“.
Tačiau kaip įmanoma taip atvirai viešinti savo gyvenimą, šeimą, artimuosius?
Dailininkas juokiasi, kad vienas dažniausiai jam užduodamų klausimų – kaip į tai reaguoja žmona? Pasirodo, žmonai vyro kūryba nesukelia problemų.
„Ji puikiausiai supranta, kad mano darbuose kalbama apie daugeliui žmonių svarbius dalykus, o ne tik apie mane ir mano šeimą“, – įsitikinęs M.Mäetammas.
Nutapyti daiktai nebeerzina
Iš juodojo humoro sklidinos M.Mäetammo ekspozicijos perėjus į mažiausią galerijos salę patenkama į ramybės salą.
Ant sienų – Eglės Ridikaitės nutapyti standartiniai tipinių sovietinių butų atributai – kilimėliai, užuolaidos, tapetų raštai ir šviestuvai. Tarsi laikas beveik dvi dešimtis metų būtų piktdžiugiškai stovėjęs vietoje.
Ilgesio – vos trupinėlis, visa kita – tarsi druskos stulpas sustingusi buities pilkuma.
„Kai pradėjau šią seriją, man buvo labai blogai, – prisipažino tapytoja. – Gimus vaikui buvau uždaryta namie. Buvau įpratusi prie aktyvaus gyvenimo, o čia – ta pati siena, ta pati lempa.
Tapydama šiuos daiktus juos pamilau, tarsi pabėgau nuo jų. Ir dabar man jie nebetrukdo. Planavome šviestuvą išmesti, o dabar jau net ir nebesinori“.
Kiekvienai kartai – krizė
Puikiai lietuvių publikai pažįstamo esto Kaido Ole darbai – didžiuliai vaivorykštiniai skrituliai su klausimais viduryje.
Kiek toliau – tie patys klausimai baigia susprogdinti paties tapytojo galvą.
K.Ole tapybos ciklai visuomet atrodo tarsi vienas darbas, kintantis laike ir erdvėje. Tarsi sumanęs kurti filmą autorius nusprendė pasitenkinti keliais raktiniais kadrais. Šį sykį filmas – dviejų dalių.
Anot autoriaus, tai bandymas sudėti į drobę tą jausmą, kurį jis patiria žvalgydamasis aplinkui. Visur verda gyvenimas, nuolat kažkas nutinka. Bet kokia viso to prasmė, ką čia veikia K.Ole, kur jo vieta?
„Tai dokumentinis darbas, – kalbėjo dailininkas. – Daugelis žmonių mano, kad menas skiriasi nuo realaus gyvenimo, vartoja savą kalbą, tad kūriniuose neįmanoma atpažinti gyvenimo.
Šiuo atveju tai yra visiškai dokumentiniai darbai, tai – mano asmeninės pastarųjų metų problemos“.
Paklaustas, ar taip jis vaizduoja vidutinio amžiaus krizę, K.Ole nepaneigė ir tokios versijos.
„Jaunystėje irgi būna krizių. Daug klausimų, bet ne ką mažiau atsakymų. Vidutinio amžiaus krizės daug mažiau herojiškos – susimąstai ir apie tai, kad tuoj ateis tavo eilė mirti.
Tokia grandinė: vaikas-tėvas-senelis. Trys kartos ir kiekviena turi savo krizę“, – sakė tapytojas.
* * *
Projektas pristato kultūros sostinių meną
* „Priemiesčio grožybės“ – antroji „ARTscape“ projekto paroda. Pirmojoje savo darbus rodė suomių menininkės A.Reinhard ir E.Karila kartu su lietuve J.Barilaite.
* Projektas suteiks progą pamatyti dar ir Austrijos, Nyderlandų, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Ispanijos, Vengrijos, Belgijos, Italijos ir Prancūzijos įdomiausių menininkų kūrybą.
* „ARTscape“ – tai ilgalaikis tarpdisciplininis projektas, pristatantis dvylikos buvusių ir būsimų Europos kultūros sostinių šiuolaikinio vaizduojamojo meno, kino ir džiazo atstovų kūrinius.
* Galerijos „Vartai“, festivalio „Kino pavasaris“ ir Vilniaus džiazo festivalio sumanyta programa per metus supažindins lietuvių publiką su pristatomų šalių meninės pasaulėžiūros ypatumais. Trys skirtingos meno rūšys – vaizduojamasis menas, kinas ir muzika nubrėš aiškias dinamiškų kultūrinių procesų diagramas.
* Šis projektas yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis.