Operos „Pasaulio dangoraižis“ libretą parašė V.Kudirkos kūrybos tyrinėtojas žurnalistas Andrius Vaišnys, muziką – Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Algirdas Martinaitis.
Autoriai pasuko netikėtu keliu, tuo sutrikdydami net kūrybinės grupės partnerius.
Veikalą režisuoja Jonas Vaitkus, jo scenovaizdį ir kostiumus sukūrė dailininkas Jonas Arčikauskas.
Menininkus projektui subūrė viešosios įstaigos „Cantus firmus“ įkūrėja, dainininkė Asta Krikščiūnaitė su savo talkininkais. Jai kilo idėja paminėti tautinę šventę operos premjera. Be to, Asta operoje atliks pagrindinės veikėjos vaidmenį.
Prieš premjerą pakalbinome projekto sielą 47 metų A.Krikščiūnaitę.
- „Cantus firmus“ pradėjo veiklą prieš kelerius metus pirmosios lietuvių tautinės operos – Miko Petrausko „Birutės“ – atgaivinimu.
Antrasis jūsų operinis projektas – taip pat su patriotiniu prieskoniu. Tai – sutapimas ar pozicija?
- Man visada norėjosi palaikyti lietuvių kūrybą ir kūrėjus. Manau, mes per mažai didžiuojamės tuo, ką turime. O lietuviškus patriotinius veikalus publika sutinka entuziastingai.
Kai rodėme „Birutę“ Pažaislio festivalyje, žmonės Žemaitkiemio dvare tiesiog kabėjo ant lubų – toks didžiulis buvo susidomėjimas.
Biržuose publikos į spektaklį taip pat prisirinko pilnutėlės pilies prieigos.
Manau, jei dabar Lietuvoje nebūtų sunkmečio, daugelis šalies miestų ir miestelių norėtų pamatyti savo šventėse „Birutę“.
Padrąsinti „Birutės“ sėkmės, nauja opera sumanėme įamžinti V.Kudirkos ir „Varpo“ jubiliejus.
Tačiau mums teko ilgai minti takus, kol sulaukėme pritarimo savo sumanymui, vėlavo lėšos operai. Todėl dirbti turėjome šiek tiek paknopstomis.
- Režisierius J.Vaitkus neslėpė, kad operos idėja jam atrodo įtartina. Mat būrys jos veikėjų – tai ligoniai, kovojantys su mirusių žydų vėlėmis, o V.Kudirkos personažas šmėžuoja tarp jų.
- Sakyčiau, „Pasaulio dangoraižio“ idėja labai įdomi. Ši opera yra kupina grotesko, sarkazmo, satyros, joje ryškios aliuzijos į šiandienos aktualijas.
A.Martinaičio muzika tiesiog sulipo su libretu.
Tai nebus paprastas pažintinis kūrinys apie V.Kudirką.
- M.Petrausko operoje jūs dainavote Birutę, o dabar kuriate V.Kudirkos gyvenimo moteris įkūnijantį Valerijos personažą.
Jei ne jūsų pačios sumanyti projektai, gal nebūtų progos padainuoti lietuviškose operose?
- Man teko dainuoti tik dar dviejuose lietuviškuose scenos veikaluose ir jau seniai.
Pastaraisiais metais apskritai buvau labiau susijusi su Estijos operos scena.
Estai atsidėkodami prieš kelerius metus net įteikė man Baltosios žvaigždės ordiną už nuopelnus kultūrai.
Lietuvoje muzikos agentūrų nėra, o patekti į užsienio reikia gerų pažinčių ir didžiulio įdirbio.
Tai pavyksta tik patiems veržliausiems.
Kai nenori laukti, kol kas nors tave prisimins, sukiesi pats.
Tam reikia sugebėjimų, sėkmės ir tam tikros charizmos.
Dangoraižyje gyvena mirusiųjų sielos
* „Pasaulio dangoraižio“ libreto pratarmėje rašoma: „Aukščiausiame miesto dangoraižyje, kuris pastatytas žydų kapinių vietoje, gyvena mirusiųjų vėlės. Jos klajoja aukštais, stabdo liftus, trukdo gyviesiems.Nuomininkai, išskyrus knygyno savininkę Valeriją, iš pastato išsikraustė patirdami nuostolių, bet bijodami kaltinti miesto valdžią. Miesto viršininko nurodymu dangoraižyje priverstinai įkurdinami ligoniai, kurie turi ne tik „džiaugtis“ apsigyvenę naujame pastate, bet ir įveikti šmėklas. Išėję iš pastato, ligoniai negautų vaistų, nebeturėtų kur gydytis.Vienintelė išeitis jiems – išlikti ir užimti visą pastatą. Ligoniai turi spręsti, kaip jiems išlikti: kuo pasitikėti, kokį gydymą pasirinkti – kūno ar sielos.“
* Pagrindiniai operos veikėjai – Vincas ir Valerija. Daugiataučio Vilniaus reikalus tvarko skirtingų religijų dvasininkai – kunigas, rabinas ir popas. Svarbus vaidmuo operoje tenka ligonių ir vėlių chorams.