Žmonės atėjo paklausyti buvusio grupės „Gravel“ vokalisto Tomo Sinickio akustinio koncerto, kuris, tenka pripažinti, nė kiek nepanėšėjo į ramų bardų vakarą. Kaip teigė pats dainininkas, tai džiazas - suimprovizuoti viską, kad tik išliktų natūralus ir nepataikaujantis savo publikai iš lapelio perskaitytais surepetuotais juokeliais.
Kauniečiai, jau nebe pirmą kartą pasitinkantys čia koncertuojantį T.Sinickį, jau žino, ko tikėtis - laisvos, neįpareigojančios atmosferos, šilto, nors kandžių sąmojų nestokojančio dialogo su publika, neišvengiamų politinių, socialinių Lietuvos aktualijų intarpo, tiesiai šviesiai išklojant viską, kas, atlikėjo nuomone, nusipelno būti išplakta tobulai taiklia ironija.
Nors ir nesutariantis su kritika savo atžvilgiu (prisimename 2006 metų Eurovizijos finalo nuotaikas), šmaikštaus muzikanto satyros neišvengia ir lietuvių popmuzikos pasaulio žvaigždės, tokios kaip Rytis Cicinas ar Minedas, tačiau publika džiūgauja, trykšta maištingu pasitenkinimu, kad kažkas nebijo visko iškloti taip, kaip yra, kad neglaisto ir nemaskuoja savo nuomonės – kalba visų, kurie nenori „išsišokti“, lūpomis.
Kita vertus, pirmoje eilėje sėdėjusios suglumusios mergaitės liudija, kad atlikėjo pastabos ir subtilus humoras įkandamas anaiptol ne kiekvienam – kai kurie intelektualūs T.Sinickio pokštai palydėti tyla.
Apsišarvavęs sarkazmu ir kišenėn nesugrūsta nuomone apie tai, kas šalyje dedasi su „besidevalvuojančiu“ litu ar kai kurių politikų paikumu, dainose T.Sinickis atsiskleidžia kaip lyriška asmenybė, niekada nesenstanti meilės, ilgesio tema suvienija įvairaus amžiaus klausytojus, priverčia pamiršus visus rūpesčius linguoti į taktą pagal „Ruond and round“ , o per „I‘ll burn your house on Sunday morning“ prisiglausti prie artimo peties.
Koncerto metu į sceną siųsti rašteliai, kartu pagroti pakviesti dainininko gerbėjai (mat šįkart neatvyko T. Sinickio brolis Miroslavas) – štai kas yra tas nenutrūkstantis laidas tarp publikos ir atlikėjo.
Nors koncertas užsitęsė ilgiau nei valandą, panašu, kad ištikimiausi T.Sinickio gerbėjai būtų likę ir iki ryto. Vakarą apvainikavo atlikėjo frazė: „Jei ne jūs (kauniečiai), nemėgčiau šito miesto“. Bet juk miestą ir kuria patys žmonės.