Iki Lietuvos vardo tūkstantmečio iškilmių likus 112 dienų,
pirmadienio rytą pas prezidentą Valdą Adamkų šią problemą aptarė
Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, premjeras Andrius Kubilius,
finansų ir kultūros ministrai, kiti pareigūnai.
Pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, dėl
sumažinto finansavimo kyla pavojus, kad iki liepos 6 dienos
iškilmių gali būti neparuoštos Valdovų rūmų patalpos, kuriose
numatoma priimti aukštus svečius ir surengti tris parodas,
atskleidžiančias Lietuvos ir kitų šalių monarchijų kultūrinio ir
istorinio paveldo ryšius.
Prezidentas paragino apsvarstyti du išeities variantus: ar
šiomis sunkmečio sąlygomis galima surengti išskirtinę Tūkstantmečio
šventę ir atidaryti Valdovų rūmus visuomenei, ar atvirai
pripažinti, kad papildomų pinigų statyboms nebus, ir parengti daug
kuklesnį ir taupesnį iškilmių scenarijų.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad jau dabar įvairios tarnybos
turi pradėti rengtis jubiliejui, jeigu jis vyktų Valdovų rūmuose.
Nutarta šią problemą apsvarstyti su Seimo frakcijų vadovais.
Premjeras A.Kubilius sakė, kad šių metų biudžete Valdovų rūmų
atkūrimui numatyta 44 mln. Lt, tačiau, norint rūmus atidaryti
liepos 6 dieną numatyta apimtimi, dar reikia paskirti ir įsisavinti
18-20 mln. Lt.
„Papildomų pinigų skyrimas reikalauja platesnio, politinio ir
visuomenės susitarimo paieškos. Sutarėme, kad artimiausiu metu
tai bandysime padaryti. Tūkstantmečio šventė turi būti tokia
šventė, dėl kurios visi sutaria. Artimiausiu metu pateiksime
siūlymus Seimui, kaip sumažinti valstybės išlaidas maždaug 3 mlrd.
Lt, bet biudžetas liks apie 16-17 mlrd. Lt, ir tame biudžete
Valdovų rūmams reikalingas lėšas surasti tikrai galima“, - teigė
Vyriausybės vadovas.
Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos įgyvendinimo
komisijos pirmininkas Algirdas Brazauskas sako, kad turi įvykti
stebuklas, kad liepos 6-ąją Valdovų rūmų durys būtų atvertos
visuomenei.
„Su dabar turimomis lėšomis bus įrengtas tik kiemas ir nudažyti
fasadai, bet rūmų viduje nieko nebus padaryta, nes už tuos pinigus
nieko padaryti negalima. Čia reikia stebuklą padaryti
statybininkams, kad tokia apimtimi būtų užbaigti darbai ir
atidaryti rūmai“, - sakė A.Brazauskas.
Pasak jo, yra tam tikrų lėšų, kurių nėra biudžete, - tai
privatizavimo lėšos, kurios skiriamos atskiriems arba
investiciniams projektams. „Tokių lėšų yra Vyriausybėje, ir
visiškai neliečiant paties biudžeto. Iš to rezervo, kuris yra
šiandien mūsų ižde, galima būtų šiuos 20 mln. Lt panaudoti. Tokios
lėšos yra, ir Finansų ministerija bei premjeras tai puikiausiai
žino. Visuomenei tai nebūtų taip skausminga“, - pažymėjo A.Brazauskas.
Jo teigimu, Valdovų rūmų atidarymas yra valstybinio lygio
klausimas. „Esame prikvietę svečių ir visą Lietuvą į Dainų šventę,
bet galime neturėti vieno akcento, kurį galėtume visiems parodyti.
Šis akcentas įtvirtintų visą Tūkstantmetį, Valdovų rūmuose būtų
atidarytos trys parodos. Joms atvežama daug dokumentų originalų,
kurie patvirtina, kad Lietuva buvo, o Vilnius buvo senoji Lietuvos
sostinė. Valdovų rūmų atidarymas politiniu aspektu labai daug
pasako apie mūsų valstybę, kuri turėjo sostinę Vilnių“, - pabrėžė
A.Brazauskas.
Pasak jo, dabartinis liepos 6-osios iškilmių scenarijus yra
pats kukliausias iš trijų numatytų. „Negavus papildomų lėšų, rūmų
kieme bus galima pastatyti sceną ir patriukšmauti. Buvo numatyta
atidaryti visą pietinį korpusą ir dalį rūsių su skliautų
fragmentais. Pusinių variantų negali būti - reikia atidaryti Rūmų
duris, kad žmonės įeitų, o dėl to reikia išspręsti vandentiekio,
apšvietimo, inžinerinių dalykų, informacinių sistemų reikalus, turi
veikti atsarginiai laiptai, liftai. Čia ne juokas, visa tai
kainuoja. Atidaryti kaip daržinę negalima“, - teigė A.Brazauskas.
Jis neneigė, kad didelės sumos įsiskolintos Valdovų rūmų
statybininkams - A.Brazausko žiniomis, įsiskolinimai siekia 6 mln.
Lt.