Atrodo, kad Taikomosios dailės muziejuje atidaryta tarptautinė dailės paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“ savo populiarumu netrukus ims varžytis su labai gausiai lankoma Pirosmanio kūrinių ekspozicija sostinės Paveikslų galerijoje.
Anot Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, ši paroda yra išskirtinis meno projektas, atveriantis unikaliausius Europos kraštų gamtovaizdžius, kurie yra ir iš vidinės menininkų patirties atsivėrę europietiškieji sielovaizdžiai.
Parodoje galima pamatyti 138 dailininkų XVI-XX amžiais sukurtus darbus.
Tai daugiau kaip du šimtai gamtovaizdžių – nuo knygos dydžio iki visą sieną uždengiančių paveikslų.
Rusija nepaskolino paveikslų
Paroda suskirstyta į penkias dalis, atspindinčias penkis didelius Europos regionus. Pietų Europos skyrius pavadintas „Šalis, kur žydi citrinos“.
Vakarų Europai skirta dalis – „Dangus virš lygumos“. Mat flamandų ir olandų tapytojų darbų bruožas – sunkus, daug vietos paveiksle užimantis debesuoto dangaus motyvas.
„Kalnuose mano širdis“ – tai Vidurio Europos vaizdai. Austrijos, Vokietijos, Čekijos kalnai ir slėniai.
Šiaurės Europos skyrius „Vėjas nuo jūros“ pristato prie Baltijos jūros išsidėsčiusių šalių kraštovaizdžius. O Rytų Europos „Nendrynų dainos“ – Rusijos, Ukrainos vaizdus.
Rusijos vaizdus teko pristatyti vien Lietuvos muziejuose esančiais paveikslais.
Klasikinio realizmo atstovų – Ivano Šiškino, Aleksejaus Savrasovo, Fiodoro Vasiljevo – darbus pačią paskutinę minutę Dailės muziejui atsisakė paskolinti Rusų muziejus Sankt Peterburge.
Dvi skirtingos parodos
„Gamtos ilgesys. Europos peizažai“ nėra tipiška keliaujanti paroda. Lietuvių kuratorė Laima Bialopetravičienė ir austrų kuratorius Lotharas Schultesas parengė dvi jos versijas.
Į Vilnių iš Linco muziejaus atkeliavo 56 paveikslai – maždaug ketvirtadalis visos ekspozicijos. Kita dalis – iš įvairių Lietuvos muziejų, taip pat ir iš Latvijos bei Estijos muziejų pasiskolinti kūriniai.
Gegužės pabaigoje austriškoji kolekcija sugrįš į Lincą kartu su 37 Lietuvos muziejų kūriniais. Linco paroda dar bus papildyta daugeliu peizažų iš įvairių Austrijos muziejų.
„Mes pasirinkome tokį dviejų skirtingų parodų variantą norėdami pabrėžti dvigubą Europos peizažo perspektyvą.
Stengėmės pristatyti Europos peizažų, o kartu ir savo muziejų kolekcijų įvairovę. Norėjome iliustruoti dailės istoriją ir tuo pat metu kuo išsamiau pristatyti savo geografinį regioną“, – kalbėjo Aukštutinės Austrijos žemės muziejų direktorius Peteris Assmannas.
Garsių vardų virtinė
Tarp iš Linco atvežtų darbų galima pamatyti ir žymaus flamandų peizažininko, gėlių ir gyvulių tapytojo Jano Brueghelio „Malūną šalia prieplaukos“.
Jis mokėsi iš savo tėvo, garsaus tapytojo, o vėliau perėmė jo stilių.
Josephas Rebellis – žymus Austrijos peizažininkas, parodoje pristatomas net keliais skirtingos nuotaikos darbais.
Šio dailininko paveikslus ypač vertino XIX a. pradžios Europos aukštuomenė, taip pat imperatorius Pranciškus I ir Bavarijos karalius.
Žymiausias XX a. pradžios latvių peizažo kūrėjas Vilhelmas Purvytis suformavo monumentalųjį Latvijos peizažą – tai liudija jo „Žiema“ ir „Peizažas su beržais“.
Garsieji lietuvių peizažo meistrai – Vincentas Dmachauskas, Antanas Žmuidzinavičius, Kanutas Ruseckas, Petras Kalpokas, Pranas Domšaitis – tapė ne tik lietuviškus, bet ir tolimesnių Europos kraštų peizažus.
Įspūdingame parodos kataloge jos kuratorius L.Schultesas rašo: „Dauguma šiai parodai atrinktų peizažų atspindi ne tik Senojo žemyno geografinę įvairovę, kelionių tikslus ar potyrius, bet ir išsvajotas vietas.
Jie tampa žmogaus jausmų sinonimu: simbolizuoja nuotykius, laisvę, šviesą, begalybę, karštį ir aistrą, taip pat paslaptį, nykumą ir melancholiją“.
* * *
Paroda prabyla universalia kalba
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus:
„Šiandien atidaroma paroda į mus prabyla universalia meno kalba – gamtos ir peizažų grožis jaudina kiekvieno širdį. Žvelgdami į šiuos meno kūrinius savo akimis galime įsitikinti, kiek daug unikalių, išskirtinių gamtos kampelių ir vietovių esama Europoje, kiek daug yra meninės išraiškos būdų atskleisti universalius grožio kanonus. Manau, kad paroda mums suteikia puikią galimybę žvilgtelėti ir į Europos meno istoriją.“