„Žvaigždžių vaiko“ premjera Kauno dramos teatre numatyta kovo
20, 22 ir 28 dienomis. Pjesės tekstą iš rusų kalbos išvertė poetas
Gintaras Patackas.
Šio kūrinio inscenizacijos, primena ELTA, Kauno teatre 2008 m.
rugpjūtį ėmėsi režisierius iš Gruzijos Davidas Mgebrišvilis, tačiau
spalio mėnesį numatytą „Žvaigždžių vaiko“ premjerą teko atidėti,
anot teatro atstovų, „dėl nesėkmingai susiklosčiusios kūrybinės
aplinkos“. Spektaklio kūrimo iš naujo režisierius A. Lebeliūnas
ėmėsi šių metų sausį.
„Gryna ir paprasta tiesa yra retai kada gryna ir niekad
paprasta“, - yra pasakęs O.Wilde'as, ir galbūt dėl to jam puikiai
pavyko grynas tiesas išreikšti per pasakas. Tačiau Kauno dramos
teatro spektaklis „Žvaigždžių vaikas“ - ne pasaka, bet dviejų dalių
misterija, sukurta O.Wilde'o pasakos motyvais. Tai - intriguojantis
pasakojimas apie žmogaus svajones, siekius, ieškojimus, troškimus,
žmonių santykius bei tikrąsias vertybes.
Spektaklis nėra skirtas kuriai nors konkrečiai amžiaus grupei.
Režisierius stengėsi atsiriboti nuo pasakos žanro ir įkūnyti
prasmingą alegoriją, kurios personažai lengvai tapatinami su mūsų
realybės veikėjais. A. Lebeliūno požiūriu, aktoriai, kurdami
vaidmenis, angelus galėjo įsivaizduoti kaip šiuolaikinius
menininkus, sargybinius - kaip vandalus, nusikaltėlius. Ubagėlės
personažas atitiko moters - motinos, globėjos įsikūnijimą.
„Spektaklyje nėra mistikos, yra reali haliucinacija“, - teigia
režisierius ir įrodo: seniai parašytas kūrinys šiuolaikiškoje
plotmėje įgyja naujų aktualių atspalvių. Spektaklyje skamba įvairių
epochų skirtingų kompozitorių klasikinė muzika, kurią parinko A.
Lebeliūnas. Sceninę erdvę sukūrė dailininkas Danielius Sodeika.
Kūrinio autorius O.Wilde'as (1854-1900) - airių kilmės anglų
dramaturgas, poetas, rašytojas. Vienas ryškiausių romantizmo
krypties atstovų, kurie savo gyvenimą spalvindavo įvairiais
vidiniais ir išoriniais konfliktais bei stengėsi gyventi pagal meno
diktuojamas taisykles. Panašiais kriterijais vadovaudamiesi jie
kūrė ir meno kūrinius.
O.Wilde'as stengėsi įkūnyti savitikslį meną, kuris nebūtinai
turi nešti idėją. Menas - tai pabėgimas į iliuzijų pasaulį,
subjektyvumo išaukštinimas, originalumo siekis. Pasakos autorius
teigia: „Iš kančios tveriami pasauliai ir nei vaikas, nei žvaigždė
nėra gimę be skausmo“. Tai bene geriausiai atspindi spektaklio
idėją. Žmogus ar „žvaigždė“ gimsta šiame pasaulyje, patiria
skausmą, nusivylimus, kančias. Tačiau net ir tamsiausios gyvenimo
akimirkos neatima tikėjimo.