Trijų veiksmų romantinį baletą kuria choreografas-statytojas Vytautas Brazdylis, scenovaizdį sukūrė estų dailininkas Eldaras Renteris. Balete šoks Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai, kuriuos parengė mokyklos mokytojai-repetitoriai.
„Kopelija“ - pirmasis Lietuvos baleto pastatymas (choreografas Pavelas Petrovas), jo premjera įvyko Valstybės teatre Kaune 1925 m. Pagrindinę Svanildos partiją tuomet šoko Olga Malėjinaitė. Vėlesnis „Kopelijos“ pastatymas, sukurtas buvusio Sergejaus Diagilevo trupės nario Nikolajaus Zverevo, 1935 m. buvo rodomas Monte Karle ir Londone. Spektaklis buvo atnaujintas 1954 m. ir 1970 m. tuomečio M. K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus iniciatyva.
1980 m. „Kopeliją“ Operos ir baleto teatre naujam gyvenimui prikėlė baletmeisteris Vytautas Brazdylis, spektaklį dirigavo Vytautas Viržonis, spektaklio dailininkas - Henrikas Ciparis, kostiumus ir dekoracijas vėliau naujai įprasmino E.Renteris. Šio dailininko linksmos dekoracijos ir spalvingi šokėjų kostiumai sutapo su choreografo sumanyta vizija - žaismingai pasakoti apie žmogaus bandymus sukurti robotus.
Į Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus Mokomojo teatro sceną sugrįžta tas pats kažkada žiūrovus džiuginęs spektaklis, tik atnaujintas ir atliekamas jaunos baleto šokėjų kartos, parengtos profesionalių pedagogų, kažkada sukūrusių ne vieną įsimintiną vaidmenį ir balete „Kopelija“.
Pasak vertintojų, V.Brazdylio „Kopelija“ - vienas iš ryškiausių choreografijos pavyzdžių, kuriame kūrybinga klasikinio baleto interpretacija persipina su vertingiausiais tradiciniais šios meno krypties bruožais. Charleso Nuittero librete, parašytame pagal Ernsto Theodoro Amadeuso Hoffmano pasaką, gausu alegorinių ir buitinių siužeto vingių, kuriuos V.Brazdylis tarsi ištiesino, supriešindamas tipišką romantiniam repertuarui realaus ir nerealaus pasaulio konfliktą, išryškindamas tikrų galimybių ir mūsų fantazijų nesutarimus.
Naujame M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus priestate įsikūręs mokomasis šokio teatras buvo atidarytas praėjusių metų pabaigoje. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paremto projekto bendra vertė - 16 mln. Lt. Architekto Rimo Valecko suprojektuoto mokomojo šokio teatro viduje įrengta visus šiuolaikinius standartus atitinkanti scena, savo dydžiu prilygstanti Nacionalinio operos ir baleto teatro scenai, šiuolaikiška garso, vaizdo, apšvietimo aparatūra, 400 sėdimų vietų žiūrovų salė, specializuota baleto artistams skirta grindų danga, nesudėtinga dekoracijų keitimo technika.
Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla vienintelė Lietuvoje rengia baleto artistus. Baigusieji baleto skyrių ir išlaikiusieji egzaminus gauna ne tik vidurinio išsilavinimo atestatus, bet ir įgyja baleto artisto profesinę kvalifikaciją. Šiuo metu baleto skyriuje mokosi apie 130 moksleivių iš visos Lietuvos, juos šokio meno moko 45 pedagogai.
1952 m. prie tuometės Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos atidarytas choreografijos skyrius 1986 m. reorganizuotas į Vilniaus baleto mokyklą, o 2001 m. baleto mokykla reformuota į Nacionalinės M. K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių, kuriam vadovauja žinomas Lietuvos baleto artistas Edvardas Smalakys.
Baleto skyriuje moksleiviai rengiami darbui profesionaliuose teatruose - Nacionaliniame operos ir baleto teatre, Kauno ir Klaipėdos muzikiniuose teatruose. Šią mokyklą yra baigę ryškiausi lietuvių baleto artistai Loreta Bartusevičiūtė, Petras Skirmantas, Eglė Špokaitė, Živilė Baikštytė, Mindaugas Baužys, Nerijus Juška ir daugelis kitų.