Albumo pabaigoje – kolekcininko surinkto liaudies meno skyrius: skulptūra, tapyba ir grafika.
Daugelis Lietuvos modernistų nenukirto savo šaknų, sėmėsi idėjų, formos ir temų originalumo iš
lietuviško folkloro – mažosios architektūros ir skulptūros, tekstilės ir žodinės tradicijos.
Leidinyje kolekcijos savininkas prof. V.Žukas pasakoja rinkinio atsiradimo istoriją
sovietiniame Vilniuje, papildo dienoraštiniais prisiminimais, atskleidžia kartais beveik
detektyvines situacijas, kaip darbai iš užsienio buvo siunčiami ar vežami per geležinę
uždangą.
Knygoje-albume yra tikrų meno retenybių, pavyzdžiui, Vlado Eidukevičiaus drobė „Darbininko šeima“, Kajetono Sklėriaus akvarelė „Klaipėdos uoste“ ar vienas geriausių Kazio Šimonio paveikslų „Muzikos akordai“.
Į kolekcijos vertybių pirmąjį sąrašą patektų prieškarinė Adomo Galdiko aliejumi tapyta „Mergaitės galva“ ir Antano Gudaičio „Gėlės“, laisva ir sodri Antano Martinaičio ir Vinco Kisarausko tapyba, Prancūzijoje gyvenusio Antano Mončio moderni skulptūra „Rūpintojėlis“, Jungtinėse Valstijose išgarsėjusio optinio meno atstovo Kazio Varnelio tapyba.
Na, ir nuostabi tremties grafikų plejada: Viktoras Petravičius ir Romas Viesulas iš JAV, Henrikas Šalkauskas ir Vaclovas Ratas iš Australijos, Pranas Gailius ir Žibuntas Mikšys iš Prancūzijos. Elegantiški pastarojo paryžiečio ofortai ir V.Kisarausko lino raižiniai – tarp skaitlingiausių albumo autorių.
Kolekcijos liaudies menui atstovauja senieji drožėjai, pavyzdžiui, laiko nugairintas nukryžiuotasis
iš Dzūkijos arba klasika tapusi lietuvių liaudies grafika - sakraliniai medžio raižiniai. Ir XX amžiaus
antros pusės savamoksliai tapytojai: Jadvyga Nalivaikienė, Vincas Vasiliauskas ir Monika
Bičiūnienė.
Menotyrininkas H.Šabasevičius rašo, kad prof. V.Žuko kolekcijoje atsiskleidžia beveik
visa XX amžiaus lietuvių dailės panorama.
Paroda sostinės rotušėje vyks iki kovo 31 dienos.