Devyniolika nedidelių agurkėlių ant didelių pjedestalų – tai lyg šmaikšti 54 metų austrų meno žvaigždės E.Wurmo replika į lietuvių diskusijas apie skulptūros esmę, monumentus didžiavyriams ir Neries pakrantėje pastatytus kūrinius.
Visi šio kūrėjo darbai susiję su skulptūros sąvokos ir jos raidos apmąstymais.
Žaidimas paradoksais
„E.Wurmas stipriai praplėtė įprastinę skulptūros sampratą. Jo instaliacijos įtraukia į absurdo ir laikinumo persmelktą žaidimą, kuriame skulptūra gali tapti bet kas, net jo parodos žiūrovas ar agurkas“, – teigiama parodos anotacijoje.
Viename galerijoje rodomų filmų autorius nesibaidydamas absurdo vienu mostu išsprendė automobilių statymo problemą. Jo herojai palieka mašiną ant namo fasado maždaug šeštame aukšte ir ramiai sau nueina.
Antrasis menininko filmas „Ar aš namas?“ atskleidžia didžiulį antsvorį turinčio namo problemas. Ar storas namas gražus? Ar jis meno kūrinys?
„Kai jūs priaugate ar numetate svorio – tai skulptūriškas procesas, – įsitikinęs E.Wurmas. – Taigi sukūriau storą mašiną ir storą namą, norėdamas parodyti mūsų pačių būklę“.
Keisti likimo pokštai
„Dar būdamas 15 metų žinojau, kad noriu tapti menininku, – yra prisipažinęs E.Wurmas. – Bėda ta, kad mano tėvas buvo policijos detektyvas.
Jo požiūriu, menininkai yra beveik tokie pat įtartini subjektai kaip ir nusikaltėliai“.
„Beveik visi mėgo mano tėvą – netgi tie vaikinai, kuriuos jis įkišo už grotų.
Jie kalėjime darydavo jam modelius iš šiaudų ir degtukų, atsiųsdavo laivų, bažnyčių ir bokštų su laikrodžiais maketų. Tėvas turėjo visą kolekciją nedidelių skulptūrėlių.
Galbūt kaip tik todėl aš galų gale tapau dailininku“, – prisimena savo karjeros pradžią E.Wurmas.
Vis dėlto tėvas privertė austrų garsenybę iš pradžių įgyti solidesnę profesiją. Į Dailės akademiją E.Wurmas įstojo tik būdamas 23 metų, jau baigęs meno istorijos bei germanistikos studijas.
Menininkas tikėjosi mokytis tapybos, bet pateko tarp skulptorių.
Tuomet jis ir nusprendė įsigilinti ir į skulptūros istoriją, ir į jos sampratos raidą.
Vienos minutės skulptūros
„Kokioje kūrybos stadijoje atsiranda skulptūra? – parūpo menininkui. – Jeigu ramiai stoviu valandą, jau ir esu skulptūra?“
E.Wurmas sukūrė videofilmą apie žmogų, kuris stovėjo ramiai vos vieną minutę. Tačiau tas minutės įrašas buvo kartojamas ištisą valandą. Vėliau iš minutės liko akimirka, o filmą pakeitė fotografijos.
Tokios „vienos minutės skulptūros“ išgarsino dailininką visame pasaulyje.
Keletą šių darbų galima pamatyti ir „Vartuose“ surengtoje ekspozicijoje.
Fotografijose praeiviai ar menininko draugai sustingsta neįprastomis pozomis, jo prašymu atlieka nelogiškus arba ne visai padorius veiksmus, leidžiasi papuošiami keistais aksesuarais – vaisiais, buteliais.
Testas akims ir mintims
Kartu su austrų kūrėjo darbais „Vartuose“ galima pamatyti ir trisdešimtmečio lietuvių menininko Žilvino Landzbergo instaliaciją „Sniego eksportas“.
Šis menininkas baigė skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, mokėsi Didžiosios Britanijos Plimuto universitete, dvejus metus dirbo podiplominėje rezidencijoje „De Ateliers“ Amsterdame.
Pernai Amsterdame jis laimėjo įtakingos modernaus ir šiuolaikinio meno leidyklos „Thieme Art“ prizą.
„Sniego eksportas“ – tai iš atskirų kūrinių sudaryta vientisa ekspozicija – testas žiūrovo akims ir mintims.
Sovietinės valdiškos įstaigos grindis primenanti danga, pseudorealistiniai objektai – tai tarsi nuoroda ne tik į autoriaus, bet ir į daugumos žiūrovų biografijos faktus, o gal netgi dėmes.
Truks metus
* Austrijos meno sceną šiuo metu Vilniaus publikai pristatantis „ARTscape“ projektas yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis.
* Projektas supažindins su savičiausiais dvylikos buvusių ir būsimų Europos kultūros sostinių šiuolaikinio vaizduojamojo meno, kino ir džiazo atstovais bei jų kūriniais.
* „ARTscape“ jau pristatė Suomijos ir Estijos meną. Ateityje publikos laukia pažintis su Nyderlandų, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Ispanijos, Vengrijos, Belgijos, Italijos ir Prancūzijos kūrėjais.