W.Olinso teigimu, Lietuva yra labai mažai žinoma.
„Didžiausias Lietuvos ekonominio įvaizdžio trūkumas yra silpnas
bendras įvaizdis. Jūs net neįsivaizduojate, kiek mažai apie jus
žino. Tad geriau darykite ką nors, kad jus išgirstų. Dėl sunkios
ekonominės padėties įvaizdžio formavimo priemonės tampa dar
aktualesnės“, - sako W.Olinsas.
Jo nuomone, Lietuva turėtų pasauliui pasakyti, kad ji
svarbiausia iš trijų Baltijos valstybių dėl dydžio, savarankiškumo,
stiprios nacionalinės tapatybės, įdomios istorijos, pranašesnės
infrastruktūros, puikios darbo kultūros, ypatingo kultūrinio
kūrybingumo, tinkamo valdymo ir artumo Rusijai bei Vakarų ir Rytų
Europai.
Strategija apima 200 puslapių planą, jame numatyta Lietuvos
ekonominio įvaizdžio 2009-2014 metų strategija, strategijos
2009-2011 m. komunikacijos priemonių detalusis planas bei
komunikacijos gairės 2012-2014 metams.
W.Olinso ir kompanijos „Saffron Brand Consultants“ atstovų
nuomonė, kad dabartiniame etape Lietuvai būtų naudingiau mažinti
savo „baltiškumą“ ir galbūt siekti tapatintis labiau su Šiaure nei
su Rytais, papiktino profesorių etnologą Libertą Klimką.
„Visiškai nesuprantu tokio pasiūlymo - atsisakyti savo
baltiškumo, savo tapatumo. Dar keisčiau, kad siūloma vadintis
Šiaurės valstybe. Kodėl tada ne Pietų ar Vakarų? Arba kodėl
nepasiskelbti žmonėmis be Tėvynės? Aš tai noriu likti savimi. Ir
mūsų taryba - Etninės kultūros globos - įkurta tam, kad liktume
savimi, kad žmonėms įdiegtume nuostatą: geriausia likti savimi“, -
„Vakaro žinioms“ yra sakęs L.Klimka.
Etnologas tvirtina, kad kaip tik reikia dar garsiau kalbėti
apie Lietuvos baltiškumą.
„Visos Baltijos valstybės turi bendrą pasipriešinimo istoriją,
kurios negalima revizuoti. Kodėl turime jos atsisakyti? Protingai
mąstant, tikrai turi viskas likti kaip yra. Lietuvos baltiškumas
tikrai nesukuria neigiamo šalies įvaizdžio užsienyje. Sunku
suvokti, kokios jėgos inspiruoja mūsų tapatybės sunaikinimą.
Kiekviena tauta turi savimonę, kurią reikia stiprinti. Ir
nežiūrėkime, ką pataria užsieniečiai! Didžiuokimės savo kultūra,
kalba, praeitimi, istorija ir dabartimi. Net nerandu žodžių
išreikšti pasipiktinimui. Tai tas pats, kaip pasiūlyti atsisakyti
savo vardo ir pavardės“, - širdo pašnekovas.
Drąsios šalies koncepcija buvo patvirtinta praėjusių metų sausį
Lietuvos įvaizdžio formavimo komisijos posėdyje. Ją numatyta
pritaikyti ir įgyvendinti trijose srityse: turizmo, eksporto ir
investicijų. Pastarąja sritimi rūpinasi Lietuvos ekonominės plėtros
agentūra (LEPA), pasamdžiusi W.Olinso komandą parengti veiksmų
planą šešeriems metams, kaip, remiantis bendra koncepcija, agentūra
turėtų pristatyti Lietuvos ekonomikos privalumus.
