Ženklodaros specialistas W.Olinsas: „Niekam nežinoma Lietuva turi prisistatyti kaip mąsli ir patikima šalis

ELTA ir lrytas.lt inf.
W.Olinso teigimu, Lietuva yra labai mažai žinoma.
Pasak W.Olinso, didžiausias Lietuvos ekonominio įvaizdžio trūkumas yra silpnas bendras įvaizdis.
Daugiau nuotraukų (1)
W.Olinso teigimu, Lietuva yra labai mažai žinoma.
„Didžiausias Lietuvos ekonominio įvaizdžio trūkumas yra silpnas bendras įvaizdis. Jūs net neįsivaizduojate, kiek mažai apie jus žino. Tad geriau darykite ką nors, kad jus išgirstų. Dėl sunkios ekonominės padėties įvaizdžio formavimo priemonės tampa dar aktualesnės“, - sako W.Olinsas.
Jo nuomone, Lietuva turėtų pasauliui pasakyti, kad ji svarbiausia iš trijų Baltijos valstybių dėl dydžio, savarankiškumo, stiprios nacionalinės tapatybės, įdomios istorijos, pranašesnės infrastruktūros, puikios darbo kultūros, ypatingo kultūrinio kūrybingumo, tinkamo valdymo ir artumo Rusijai bei Vakarų ir Rytų Europai.
Strategija apima 200 puslapių planą, jame numatyta Lietuvos ekonominio įvaizdžio 2009-2014 metų strategija, strategijos 2009-2011 m. komunikacijos priemonių detalusis planas bei komunikacijos gairės 2012-2014 metams.
W.Olinso ir kompanijos „Saffron Brand Consultants“ atstovų nuomonė, kad dabartiniame etape Lietuvai būtų naudingiau mažinti savo „baltiškumą“ ir galbūt siekti tapatintis labiau su Šiaure nei su Rytais, papiktino profesorių etnologą Libertą Klimką.
„Visiškai nesuprantu tokio pasiūlymo - atsisakyti savo baltiškumo, savo tapatumo. Dar keisčiau, kad siūloma vadintis Šiaurės valstybe. Kodėl tada ne Pietų ar Vakarų? Arba kodėl nepasiskelbti žmonėmis be Tėvynės? Aš tai noriu likti savimi. Ir mūsų taryba - Etninės kultūros globos - įkurta tam, kad liktume savimi, kad žmonėms įdiegtume nuostatą: geriausia likti savimi“, - „Vakaro žinioms“ yra sakęs L.Klimka.
Etnologas tvirtina, kad kaip tik reikia dar garsiau kalbėti apie Lietuvos baltiškumą.
„Visos Baltijos valstybės turi bendrą pasipriešinimo istoriją, kurios negalima revizuoti. Kodėl turime jos atsisakyti? Protingai mąstant, tikrai turi viskas likti kaip yra. Lietuvos baltiškumas tikrai nesukuria neigiamo šalies įvaizdžio užsienyje. Sunku suvokti, kokios jėgos inspiruoja mūsų tapatybės sunaikinimą. Kiekviena tauta turi savimonę, kurią reikia stiprinti. Ir nežiūrėkime, ką pataria užsieniečiai! Didžiuokimės savo kultūra, kalba, praeitimi, istorija ir dabartimi. Net nerandu žodžių išreikšti pasipiktinimui. Tai tas pats, kaip pasiūlyti atsisakyti savo vardo ir pavardės“, - širdo pašnekovas.
Drąsios šalies koncepcija buvo patvirtinta praėjusių metų sausį Lietuvos įvaizdžio formavimo komisijos posėdyje. Ją numatyta pritaikyti ir įgyvendinti trijose srityse: turizmo, eksporto ir investicijų. Pastarąja sritimi rūpinasi Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA), pasamdžiusi W.Olinso komandą parengti veiksmų planą šešeriems metams, kaip, remiantis bendra koncepcija, agentūra turėtų pristatyti Lietuvos ekonomikos privalumus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.