Niūrokai mąsto ir geriausiu baleto šokėju tapęs Nerijus Juška - jam netgi kyla minčių apie emigraciją. Galbūt simboliška, kad ir renginio vedėjai, ir auksinius kryžius teikusios merginos buvo apsirengusios gedulingai juodais rūbais. Panašiau į teatro laidotuves, o ne į džiugią gyvos kūrybos šventę.
Prieš Teatro dieną, kurios metu įteikiamas svarbiausias Lietuvos teatro apdovanojimas - Auksiniai scenos kryžiai, prie rūbinės trumpam sustojęs šnektelėti A.Kubilius atrodė geros nuotaikos. „Ekonominis sunkmetis visus mus kviečia permąstyti vertybes. Jaučiu, kad visuomenės poreikio tam tikroms vertybėms atsiranda daugiau", - jis tikisi, kad žmonės pinigų sukrapštys ne tik maistui, bet ir kultūrai. Ne, lengvų metų valstybės galva nežada - apie kultūros žmonių algas ir honorarus jis prisipažįsta negalįs pasakyti nieko optimistiško. „Metai šie ir kiti nebus lengvi, bet vėliau, aš manau, viskas bus gerai", - toks A.Kubiliaus nuraminimas.
„Malonu tą minutę", - taip G.Varnas pasijuto, kai apdovanojimas papuošė jo kaklą. Tačiau jis nesitiki, kad nuo to jo kritiški žodžiai apie teatro politiką taps svaresni: „Niekas čia labai nekreipia dėmesio". Premjero kalbos, kad žmonės atsigręš į tikrąsias vertybes, jį piktina: „Žmogus nebeturi pinigų neturi nueiti į teatrą - bilietai pabrango, nes jie pakėlė PVM. Labai apgailestauju, deja, politikai nesupranta, kad tik kultūra mes esam turtingi. Kada jie supras, kad reikia investuoti į švietimą, kultūrą ir mokslą, į intelektą ir kūrybą, tada gal mes pradėsime gerbti šitą valstybę".
G.Varnas ne kartą aštriai kritikavo teatro politiką. lrytas.lt jis anksčiau yra sakęs, kad visa valstybinė teatro sistema veikia tik tam, kad ji kažkaip gyvuotų. Jis aiškino, jog normaliose šalyse režisierius susirenka aktorius, kurie jam reikalingi spektakliui, o ne dirba su etatiniais teatro aktoriais.
„G.Varnas turėjo teatrą, nusigriovė", - taip prieš apdovanojimų ceremoniją kalbėjo Nacionalinio dramos teatro vadovas Adolfas Večerskis, dar nežinodamas, kas taps geriausiu režisieriumi. „Mums jų nereikia, atvirai sakau, jeigu taip klausimą statot. Aš siūliau n kartų Cezariui Graužiniui ateiti, bet jis nori ateiti su savo grupe. Bet teatre yra žmonės, kurie dirba, ir mes negalime kažkokiam žmogui atidaryti kelio", - A.Večerskis aiškino, jog tai, kas vyksta valstybiniuose teatruose, visiškai normalu.
Neva priekaištaujama tik dėl to, kad menininkai nenori jokios atsakomybės. „Artėja ta valanda, kai reikės dirbti pagal darbo santykius, mokėti visus draudimus, tada aš nemanau, kad šitie žmonės, kurie šiandien taip drąsiai kalba, bekalbės". A.Večerskis įsitikinęs, kad ne vienas iš jo teatre kuriančių režisierių galėtų gauti Auksinį scenos kryžių. „Jei režisierė dirba „Domino" teatre, tai jau gerai, o kai čia stato profesionalų spektaklį, tai jau blogai. Ne apie žmones eina kalba, o apie grupes, grupeles ir grupuotes", - taip jis aiškina, kodėl jo vadovaujamo teatro kūrėjai nebuvo netgi nominuoti apdovanojimams.
„Aš tiek krizių mačiau, manęs jokia krizė nenustebins, - šyptelėjo Boriso Dauguviečio premiją įteikusi televizijos režisierė Galina Dauguvietytė, - Tačiau kas žino, kas dabar gali būti. Gali teatras apsivalyti taip, kad gerieji pabėgs". Pasak jos, didžiausias pavojus tas, kad menininkai „užsichaltūrins". „Paimk tokį aktorių kaip V.Šapranauskas, ubagas buvo, o dabar su kokiais automobiliais važinėja", - G.Dauguvietytė norinčių užsidirbti nesmerkia - kodėl gi ne, jei yra tokia galimybė.
Paklausta, kokia dabar yra teatro padėtis, G.Dauguvietytė didžiausia problema įvardijo tai, kad teatruose nebeliko kolektyvo. „Yra O.Koršunovo kolektyvas, kitų režisierių kolektyvai, tačiau teatruose kolektyvų nėra. Samdo bet ką", - greičiausiai su A.Večerskiu galėtų aštriai padiskutuoti.
Apdovanotasis baleto šokėjas N.Juška prisipažįsta - dabar jam kyla minčių bėgti iš Lietuvos. „Visąlaik juokiausi - sakiau, kad teatro krizė nepalies. Tačiau po paskutinio spektaklio „Rusiškas Hamletas" suabejojau - salė buvo nepilna. Ir mūsų atlyginimai stipriai sumažėjo".
Tiesa, prieš renginį kalbintas N.Juška apskritai buvo nusiteikęs gana niūriai. Jis aiškino, jog visai nenustebs, jei negaus apdovanojimo, nes čia yra Lietuva: „Apdovanojimus gaudavau, kol neišlindau į viešumą. Kai pradėjo apie mane žurnalistai rašyti, visi apdovanojimai užsibaigė". Dabar apie N.Jušką žurnalistai rašys dar daugiau - vien tai, kad į Teatro dieną jis atėjo lydimas Astos Valentaitės, jau yra intriguojanti naujiena. Tačiau mintis, kad populiarumas gali kliudyti rimtiems apdovanojimams, buvo visiškai klaidinga. Auksinis scenos kryžius papuošė N.Juškos kaklą.
„Jaučiu, kad O.Koršunovas gaus geriausio režisieriaus apdovanojimą", - prieš renginį spėjo Teatro dieną kasmet akademiniame dramos teatre švenčianti televizjos režisierė Galina Dauguvietytė. Ji klydo - kaip ir daugelis kitų, kurie šurmulyje prieš renginį prognozavo O.Koršunovo triumfą. Tačiau Boriso Dauguviečio dukra Oskarui Koršunovui už spektaklį „Hamletas" įteikė tradicinę Boriso Dauguviečio premiją.
„Man labai patinka jo neaprėpiama fantazija, nors kai ko galima ir nesuprast. O „Hamletas" man labai patiko - buvo netikėta ir suprantama net senobiniam konservatoriškam žmogui", - tokie G.Dauguvietytės įspūdžiai iš spektaklio, kuriame vaidina Boriso Dauguviečio proanūkis Darius Meškauskas, kuris buvo nominuotas geriausio dramos aktoriaus apdovanojimui.
„Šiandien ėjau koridoriumi ir man vienas vyras pasakė „Laba diena". Aš labai šaltai atsisuku ir klausiu A.Večerskio, kas jis toks. Sako - O.Koršunovas. Aš jį pirmą kartą mačiau gyvą", - kai įteikusi premiją, G.Dauguvietytė papasakojo tokią istoriją, salė tiesiog klykė iš juoko.
„Po spektaklio iššoko jūsų giminaitis iš dušo visas šlapias ir kruvinas. Ir prieš jį stovi E.Nekrošius. Ir sako: „Nu, aš nesitikėjau", - O.Koršunovas taip pat prisiminė linksmą nuotykį. Jis džiaugėsi išgirdęs E.Nekrošiaus žodžius, kad iš esmės niekas Lietuvoje nežino, ką reiškia pastatyti „Hamletą" - žino tik E.Nekrošius, O.Koršunovas ir D.Meškauskas. „Hamleto" režisierius tvirtino, jog šįvakar gauti Auksinį scenos kryžių jam nerūpėjo - pats didžiausias įvertinimas buvo pati kūryba ir trupės atsidavimas darbui.
„Man labai įstrigo kažkada Gintaro Varno spektaklyje „Nusiaubta šalis" personažo ištarti žodžiai: „Aš esu menininkas ir man tai patinka". Aš linkiu visiems, kad visi jaustų pagrindą viduje sakydami šitą frazę ir jaustų išdidumą", - ant scenos kalbėjo geriausia dramos aktore už Ofelijos vaidmenį „Hamlete" apdovanota Rasa Samuolytė. „Mes negalime būti pelningi, mes galime tik įkvėpti, užkrėsti, parodyti kitokio gyvenimo viziją", - tokia jos mintis gedulu dvelkiančioje salėje nuskambėjo graudžiai prasmingai.
***
Tarptautinę teatro dieną Vilniuje
apdovanoti geriausi 2008 metų šalies teatro menininkai ir jų
darbai, už nuopelnus teatro menui pagerbti ir iškilūs teatro
kūrėjai.
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įteikti Auksiniai scenos
kryžiai šešiolikos nominacijų laureatams.
Geriausio režisieriaus titulą pelnė Gintaras Varnas už
spektaklius „Tankredžio ir Klorindos dvikova“, „Nedėkingųjų šokis“
(viešoji įstaiga „Banchetto musicale“) ir „Dekalogas“ (teatras
„Utopija“).
Scenografo ir kostiumų dailininko kategorijoje apdovanojimą
pelnė dailininkai Marijus Jacovskis ir Aleksandra Jacovskytė už
spektaklį „Visada tavo. Ana Frank“ (Juozo Miltinio dramos teatras).
Geriausio choreografo apdovanojimas atiteko Vyčiui Jankauskui -
už šokio spektaklį „Budėjimai“ (Vyčio Jankausko šokio trupė).
Dramos ir muzikinio spektaklio kompozitoriaus apdovanojimas
įteiktas Algirdui Martinaičiui - už muziką spektakliams „Sirano de
Beržerakas“ (Šiaulių dramos teatras) ir „Life Life“ (Lietuvos rusų
dramos teatras).
Geriausia metų dramos aktore paskelbta Rasa Samuolytė - už
Ofelijos vaidmenį O. Koršunovo spektaklyje „Hamletas“ (OKT/Vilniaus
miesto teatras), o geriausiu sezono dramos aktoriumi tapo Vytautas
Paukštė - už vaidmenį spektaklyje „Mano Hamletas“ (Klaipėdos dramos
teatras).
Antraplanio vaidmens atlikėjos kategorijoje nugalėjo Aurelija
Tamulytė - už Fani vaidmenį spektaklyje „Bjaurusis“ (Kauno
valstybinis dramos teatras), o antraplanio vaidmens atlikėjo vardą
pelnė Vaidotas Martinaitis - už Polonijaus vaidmenį spektaklyje
„Hamletas“ (OKT/Vilniaus miesto teatras).
Operos meno apdovanojimą pelnė Edgaras Montvidas - už Verterio
vaidmenį spektaklyje „Verteris“ (Lietuvos valstybinis simfoninis
orkestras).
Operetės meno srityje laureate tapo solistė Raminta
Vaicekauskaitė už Hanos Glavari vaidmenį spektaklyje „Linksmoji
našlė“ ir Ninon Tisjė vaidmenį spektaklyje „Monmartro žibuoklė“
(Kauno valstybinis muzikinis teatras).
Baleto ir šokio meno kategorijoje nugalėtoju paskelbtas baleto
solistas Nerijus Juška - už Ugnies paukštės vaidmenį spektaklyje
„Ugnies paukštė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
Lėlių teatro meno srityje apdovanojimą pelnė dailininkė Julija
Skuratova, sukūrusi lėles G. Varno režisuotiems spektakliams
„Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir „Nedėkingųjų šokis“.
Teatro vaikams kategorijoje geriausiu pripažintas Antanas
Gluskinas, režisavęs spektaklį „Bela, Bosas ir Bulis“ (Šiaulių
dramos teatras).
Nacionalinės dramaturgijos geriausio pastatymo kategorijoje
apdovanota spektaklio „Dekalogas“ kūrybinė grupė (G. Varno teatras
„Utopija“).
Debiuto ir jaunojo menininko srityje nugalėtoja pripažinta
operos „Izadora“ kūrybinė grupė: libreto autorius Dainius Gintalas,
kompozitorius Jonas Sakalauskas, režisierius Agnius Jankevičius,
choreografė Agnija Šeiko, scenografė Daiva Samajauskaitė ir
dainininkė Agnė Sabulytė.
Pirmąja Kultūros ministerijos įsteigta Boriso Dauguviečio
premija už novatoriškus ir originalius teatro meno sprendimus
apdovanotas režisierius Oskaras Koršunovas. Padėkos premiją už viso
gyvenimo kūrybą pelnė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro
aktorius Stasys Petronaitis.
Laureatams įteiktos piniginės premijos po 7 tūkst. litų (55
MGL) ir dizainerės Rūtos Ničajienės sukurti „Auksinio scenos
kryžiaus“ ženklai. Geriausius teatro meno kūrėjus pagerbė Seimo
pirmininkas Arūnas Valinskas, kultūros ministras Remigijus
Vilkaitis, gausus būrys teatro menininkų.
Šventinį laureatų paskelbimo ir apdovanojimo vakarą Lietuvos
nacionaliniame dramos teatre šįmet režisavo choreografė Anželika
Cholina, vakarą vedė aktorė Lina Budzeikaitė ir televizijos laidų
vedėjas Marijus Žiedas.
Tarptautinė teatro diena kovo 27-ąją minima nuo 1962 metų.
„Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimai Lietuvos teatro kūrėjams
teikiami nuo 2004 metų.