Šeši A. Strazdo eilėraščiai - „Giesmė apie siratas“, „Gegužėlė“, „Kiškis“, „Strazdas“, „Giesmė apie vardą Marijos“ ir „Sielianka aušra“ sugulė į spektaklį „Lėlės“ Mažojoje scenoje.
Šis dailininko teatro spektaklis yra skirtas suaugusiems ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Muziką spektakliui parašė Faustas Latėnas, eilėraščius skaito Dalius Butkus, vaidina Vilius Kirkilionis, Nijolė Indriūnaitė, Elvyra Latėnienė ir Sigita Mikalauskaitė.
Spektaklis balandžio 11 d. bus rodomas teatre „Lėlė“ 12 ir 14 valandomis, o nuo gegužės mėnesio - vakarinių spektaklių laiku 18 valandą.
Lietuvių literatūros klasiko, kunigo ir poeto Antano Strazdo (1760-1833) eilėraščiai skaitytojus lydi nuo pat vaikystės. Pirmojo lietuviškų eilėraščių rinkinio „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1814) autoriaus gyvenimo nuotrupos ir keletas eilėraščių pagavo ir naujam kūriniui inspiravo ne vieną lietuvių menininką.
A.Strazdas gimė Rokiškio rajone, Astrave, 1789 m. baigė Varnių kunigų seminariją, nuo 1790 metų kunigavo Šiaurės rytų Lietuvos parapijose. Po 1814 m. nuolatinių pareigų neturėjo, gyveno iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės. Keliolika paskutiniųjų metų praleido Kamajuose, kur ir mirė.
Pasak spektaklio statytojus konsultavusio literatūrologo dr. Vytauto Vanago, lietuvių kultūros istorijoje A.Strazdas įsitvirtino kaip originali asmenybė, siekusi dvasios laisvės, atmetusi prisitaikymo etiką. Už „elgesį ne pagal luomo pašaukimą“ 1828 m. buvo suspenduotas ir uždarytas į Pažaislio vienuolyną, tačiau iš jo savavališkai pasitraukė.
Žmonių buvo vadinamas maloniniu Strazdelio vardu, tapo daugelio anekdotinių pasakojimų veikėju. Išleido poezijos rinkinį „Giesmės svietiškos ir šventos“, kurį sudaro 9 pasaulietinio turinio eilėraščiai ir 2 religinės giesmės.
Buvo sudaręs didesnį poezijos rinkinį, tačiau jo išleidimą sutrukdė Vilniaus cenzūra, o rankraštis dingo. Beveik visi A.Strazdo eilėraščiai paplito žmonėse, virto liaudies dainomis. Bažnyčiose iki šiol giedama giesmė „Pulkim ant kelių“ A.Strazdo žodžiais.