LKS Patikėtinių tarybos išplatintame pareiškime pateikiamais duomenimis,
palyginti su Estija, kurioje kino industrijai 2009 metais skirta 6 mln.
eurų, ir Latvijoje, savo kino kūrėjams skyrusioje 3,1 mln., Lietuvoje kinui
valstybė 2009 metais skyrė 1,9 mln. eurų.
Anot LKS, ši suma yra milijonu mažesnė nei pernai. Be to, nesą jokių
garantijų, kad net ir šie pinigai pasieks filmų kūrėjus.
Pareiškimo autorių teigimu, kai kurios sritys, kaip antai nacionalinio
kino sklaida, apskritai nyksta iš rėmimo programų, tad esama pavojaus, kad
lietuvių filmai negalės dalyvauti tarptautinių festivalių programose, kur
iki šiol garsino Lietuvos vardą.
Be to, anot pareiškimo, nesuformuota nauja Kino taryba, vienintelė
sprendusi kino finansavimo problemas.
„Ištisa kultūros sritis, kaip turbūt ir daugelis kitų, atsidūrė išnykimui
prilygstančioje netikrumo situacijoje“, - tvirtina pareiškimo autoriai.
Pasak jų, nors prasidėjo antrasis metų ketvirtis, LKS dar negavo nė cento
iš jai skirtų lėšų kūrybinėms programoms vykdyti. O ir tų lėšų (90 tūkst.
litų) esą užtektų tik trims veiklos mėnesiams.
Anot pareiškimo, apie kritinę Sąjungos būklę anksčiau buvo informuoti du
kultūros ministrai ir du ministrai pirmininkai, tačiau padėtis esą ir toliau
blogėjo.
Pareiškimo autorių teigimu, nuo 2008 metų rugsėjo LKS nepajėgi nei
vykdyti programų, nei sumokėti būtiniausių mokesčių. Jai grasina skolų
išieškojimo tarnybos, gresia bylinėjimasis teismuose.
„Tolesnis organizacijos, įkurtos dar 1931 metasi ir vienijančios per 230
kino profesionalų, likimas pakibo ant plauko“, - įspėja pareiškimo
autoriai.
Rūpestį kinematografininkams kelia ir, jų teigimu, valdžios sprendimas 27
procentais sumažinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo
finansavimą, dėl kurio kultūrinės spaudos leidiniams gresia bankrotai.
„Sumažinus lėšas ketinama iš esmės stabdyti Lietuvos Respublikos Kultūros
rėmimo fondo veiklą 2009 m. antrąjį pusmetį, o gal ir ilgiau. Šis fondas
vienintelis skiria lėšas kino debiutams, kino edukacijai, filmų
skaitmeninimui, kino sklaidai virtualioje erdvėje“, - rašoma pareiškime.
Jo autoriai teigia suprantantys sunkią valstybės padėtį, tačiau
negalintys taikstytis su valdžios sprendimais ir įspėja, kad Vyriausybės
veiksmai mažina kūrėjų, leidėjų, studijų galimybes išgyventi.