Balandžio 21-26 dienomis Stepheno Sondheimo muzikinis trileris „Svynis Todas“, kurį pastatė Dalia Ibelhauptaitė, vėl viešpataus Vilniaus Kongresų rūmuose.
Šį kartą G.Rinkevičių pakeis jo studentas 24 metų Ričardas Šumila, kuriam taip pat teks prisiminti austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio žodžius, kad svarbiausia muzikoje – ne natos.
Su Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro dirigentu 49 metų G.Rinkevičiumi šįkart kalbėjomės apie intriguojančius dalykus, slypinčius kūrybos užkulisiuose.
- Po „Svynio Todo“ premjeros daugelis gyrė Asmik Grigorian ir Dainiaus Stumbro vaidybą, o orkestras tarsi ir liko nepastebėtas.
Ar skaudu?
- Opera – įvairių žanrų sintezė. Muzika joje vaidina didžiulę reikšmę. Bet įdomiai apibūdinti muzikinę spektaklio pusę daugeliui yra sunku.
Muzika stipriausiai veikia jautraus žmogaus sąmonę, bet ji yra ir labiausiai neapčiuopiama. Dėl to ją sunkiausia apibūdinti, aprašyti.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro tiesioginė pareiga – sėdėti scenoje ir groti koncertuose, o ne operos spektakliuose ar miuzikluose. Orkestro muzikantai šalia tiesioginio darbo užsikrovė ir operas.
- Kongresų rūmų salė nėra pritaikyta operoms.
Gal kartais pyktelite, kad tenka groti ne pačiomis geriausiomis sąlygomis?
- Man svarbiausias – publikos įvertinimas, kurį parodo pilnos salės. Galbūt „Svynio Todo“ reklama buvo šiek tiek netradicinė, bet spektaklyje daug išties gražių dalykų, o ir muzika – ne iš siaubo filmo.
Aišku, kūrinyje yra šiurpokų momentų, bet kartu daug gražios lyrikos, daug subtilybių. Ir publika, atrodo, mūsų pastangas įvertino.
- Ar jums su D.Ibelhauptaite lengva apsispręsti, kokią naują operą statysite?
- Tai nėra paprasta. Pradėjome nuo „Pajacų“ dar 2003 metais. Tai buvo pirmasis bandymas Kongresų rūmuose pastatyti operą su dekoracijomis.
Dėl Dalios sumanymo statyti „Bohemą“ didelių ginčų nekilo, nes tai buvo tikra opera, sukurta Giacomo Puccini.
„Užburtąją fleitą“ pasirinkome todėl, kad tai – visiškai kitokios stilistikos opera, parašyta genialiojo Wolfgango Amadeaus Mozarto, kurį itin mėgsta publika.
Be to, tikroji „Užburtoji fleita“ Lietuvoje nebuvo statyta kokius 200 metų – nuo tada, kai buvo atvykusi italų trupė.
Tik Kauno valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatyta muzikinė pasaka „Mažoji burtų fleita“ – nedidelė versija su kupiūromis.
„Verteris“ buvo sena Edgaro Montvido ir Lioros Grodnikaitės svajonė. O mes su Dalia svajojome, kad juodu Lietuvoje padainuotų tame pačiame spektaklyje.
„Svynį Todą“ išsirinkome iš kelių variantų. Tai buvo išties sunkiai pastatomas miuziklas. Be to, „bohemiečiams“ – mūsų suburtai talentingų operos solistų trupei – neįprastas.
Bet A.Grigorian šiame miuzikle išties sužibėjo, jos Misis Lovet – neįprastas amplua, kurį ji realizavo puikiai.
- Kokių alternatyvų turėjo „Svynis Todas“?
- Leonardo Bernsteino operetę „Candidas“ ir Kurto Weillo „Trijų grašių operą“ su džiazo, tango, bliuzo ir liaudies muzikos elementais.
Dalia labiausiai norėjo statyti „Svynį Todą“, o aš truputį abejojau.
Mat šio kūrinio muzika man didesnio įspūdžio nepadarė.
Bet Dalia davė pasižiūrėti filmą su Johnny Deppu. Filmas padarė didžiulį įspūdį. Tada pamaniau, kad verta ryžtis.
Tačiau spektaklis nuo filmo labai skiriasi. Miuziklo žanras apskritai nėra paprastas – dirigentui ten daug apribojimų. Nepaimprovizuosi.
Be to, privalau žinoti ne tiktai partitūrą, bet ir tai, kas vyksta scenoje.
Rimta muzika apskritai nebūna paprasta. Visur slypi pavojų. Net „Dviejuose gaideliuose“ galima nugrybauti į šoną.
Miuziklo „Svynis Todas“ pavojai slypi pasikartojančiuose taktuose, muzika turi skambėti tiksliai po teksto arba drauge su tekstu.
Jeigu tekstas pasakomas truputį greičiau, vadinasi, ir muzikantai turi suskubti. Tarkim, reikia tiksliai žinoti, kada Misis Lovet užmuša tarakoną.
Neįprasta buvo dar ir tai, kad „Svynio Todo“ partitūros apskritai nėra. Tikra partitūra – tai tokia, kur tiksliai surašyta, ką groja fleitos, obojai, kiti instrumentai. O čia – vien klavyras, fortepijono partija.
O juk groja visas orkestras. Todėl dirigentas privalo prisiminti, koks muzikos instrumentas kada turi įstoti, nors partitūroje viso to nėra.
- Jums turbūt patinka iššūkiai?
- Be abejonės. Į kalnus nelaipioju, nes neturiu laiko, bet ir mano darbe pakanka adrenalino.
- Nuo 2003 metų dirbate su „bohemiečiais“. Ar jie pasikeitė?
- Kad artistas tobulėtų kaip aktorius ir dainininkas, jam reikia nuolat būti scenoje.
Per pusantro sezono parodyti 33 „Bohemos“ spektakliai, 23 kartus skambėjo „Užburtoji fleita“, 5 – „Pajacai“, 4 – „Verteris“ ir 8 – „Svynis Todas“.
Iš viso suvaidinta per 70 spektaklių.
„Bohemiečiams“ tai didžiulė praktika, puikus tramplinas į ateitį. Jie tampa profesionalesni, laisvesni scenoje. Ir tai vertina.
Sandra Janušaitė dabar kviečiama į Latvijos operą. A.Grigorian ten nuolat dirba.
Aišku, jei ne mūsų spektakliai, jaunam artistui gal ir būtų sunkiau įsitvirtinti scenoje. Kita vertus, kiekvienas turi išsikovoti savo vietą po saule.
- Ar tiesa, kad kitą savaitę „Svynio Todo“ spektakliuose diriguosite ne jūs?
- Taip. Mane pakeis R.Šumila. Jam 24 metai. Jis mano studentas.
Statant „Svynį Todą“ pasikviečiau jį kaip režisūrinių repeticijų asistentą.
Ričardas dabar jau gerai žino miuziklą. Vis dėlto tai jam bus didelis išmėginimas.
Ričardas iš pradžių mokėsi chorinio dirigavimo. Po to iškart įstojo į simfoninio dirigavimo magistrantūrą, bet patirties dar turi nedaug, nes partitūrų skaitymo ir kitų dalykų mokosi ne taip seniai.
Jam kol kas nėra lengva girdėti visą simfoninį orkestrą.
O dabar teks girdėti ne tik orkestrą, bet ir puikiai žinoti, kas vyksta scenoje.
- Stovėsite užkulisiuose?
- Ne. Bet tikiuosi, kad šiam drąsiam vaikinui pavyks.
* * *
Maestro kviečia garsūs orkestrai
* Nacionalinės premijos laureatas G.Rinkevičius – vienas žymiausių dirigentų nūdienos Lietuvoje. Jis yra Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.
* Šiuo metu maestro yra Latvijos nacionalinės operos pagrindinis kviestinis dirigentas, Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas.
* Trijų tarptautinių konkursų laureatas G.Rinkevičius kviečiamas diriguoti žymiems pasaulio orkestrams, su pasaulinio garso muzikantais yra surengęs pasirodymų žymiausiose koncertų salėse.