Paroda „Kintančios tapatybės. (Šveicarijos) menas dabar“ – didžiausia šios šalies meno kolekcija, rodyta Lietuvoje.
Pirmą kartą turime galimybę apžvelgti svarbiausius meno procesus, vykstančius tiksliais laikrodžiais, patikimais bankais ir puikiu Alpių šlaituose besiganančių karvių pienu garsėjančioje šalyje.
Sala Europos viduryje
„Pačiame Europos centre esanti Šveicarija iki šiol nėra Europos Sąjungos narė, todėl labai norėjosi jos menininkų darbais papildyti Europos kultūros sostinės renginių panoramą“, – sakė Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas.
Jis prisipažino susidūręs ir su seniai užmirštomis problemomis – nemažai meno kūrinių įstrigo muitinėje.
„Šveicarija ir kitos salos“ – taip pavadintas menininkės Aleksandros Mir kūrinys. Nuo ketverių metų įsivaizduojamus žemėlapius kurianti menininkė siūlo atrasti Mirusiųjų salą, Roberto Louiso Stevensono Lobių salą ir Tomo Sojerio salą Disneilende.
Žiūrovai galės atrasti ir šiukšlių salą (neseniai pastebėtą Ramiajame vandenyne, kuri susidarė iš jame plaukiojančių šiukšlių ir dydžiu prilygsta Vidurio Europai) arba „salas, iš kurių galima valdyti visą pasaulį“.
„Šveicarija paprastai laikoma nepriklausoma, neutralia, net save izoliuojančia šalimi, – pabrėžė parodos kuratorė Mirjam Varadinis. – Tačiau rengdama parodą, kuri turėjo atspindėtų šiuolaikinį Šveicarijos meną, nenorėjau vadovautis vien nacionaliniu kriterijumi.
Man atrodė daug svarbiau parodyti, koks iš tiesų šiandien yra Šveicarijos menas tarptautiniame kontekste, kai menininkai keliauja, neprisirišdami prie kurios nors konkrečios šalies“.
Nacionalinio meno nebėra
Kuratorė prisipažino rengdama parodą aiškiai suvokusi, kad nebėra tokio dalyko kaip grynai šveicariškas menas. Todėl ir atsirado pavadinimas „Kintančios tapatybės“.
Nemažą Šveicarijos meno pasaulio dalį sudaro svetur gyvenančių šveicarų kilmės kūrėjų ir į šalį laikinai ar nuolat gyventi atvykusių kitų šalių menininkų kūryba.
Atkeliavo iš Ciuricho
Ši Šveicarijos meno apžvalga nėra sukurta specialiai Vilniaus žiūrovams. Pernai vasarą ji pristatyta prestižiniame Ciuricho muziejuje „Kunsthaus“.
Perkeliant parodą pakeista mažiau nei penktadalis kūrinių, tačiau pati ekspozicija Vilniuje ir Ciuriche gerokai skiriasi. Meno centre įrengtas labirintas, kuriame neleidžia pasiklysti kuratorės sukurti komentarai.
Čia galima rasti tapybos, grafikos ir skulptūros (objektų), taip pat fotografijos, instaliacijų ir videomeno kūrinių.
Visai parodai apžiūrėti reikėtų skirti mažiausiai pusantros valandos.