„Kalbame apie 77 projektus, kurie yra galutinai suformuoti kaip vykdoma
programa be klaustukų. Siūloma dalininkams pritarti šiai programai. Šie 77
projektai pakvies į beveik 700 įvairių renginių - nuo koncerto iki
festivalio“, - žurnalistams trečiadienį per spaudos konferenciją sakė VšĮ
VEKS direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Renginių skaičius, anot jo, sumažėjo 200-ais: nuo 2008-aisiais planuotų
900 iki dabar likusių 700 renginių. Tuo metu projektų skaičius nuo pernai
numatyto sumažėjo apie 40: nuo 120 iki 77. Šiuo metu įgyvendinama 17
programos projektų (daugiau nei 60 renginių).
Tačiau šių 77 projektų finansavimas dar nėra galutinai patvirtintas.
„Yra formalus popierius, kurio reikia - ministro potvarkis. Dalininkų
sprendimai yra, politinė valia ministerijos yra patvirtinta. <...> Informacijos
apie ministro potvarkį šiandien neturime“, - kalbėjo VšĮ VEKS valdybos
pirmininkas sostinės vicemeras Gintautas Babravičius.
VšĮ VEKS valdyba siūlo dalininkams - sostinės savivaldybei ir Kultūros
ministerijai - rasti lėšų dar 11-kai projektų, kuriems reikia apie 950
tūkst. litų. Tai - neformalus Europos teatrų susitikimas, „1984-ieji
išgyvenimo drama“, Japonijos teatro gastrolės, Gintaro Varno spektaklis
„Nusiaubta šalis“, Europos neįgaliųjų čempionatas, sporto renginys „Auksinis
ruduo“, Fotografijos laboratorija ir dar keletas projektų.
Šių 11-kos projektų likimas, anot VEKS valdybos pirmininko, „pakabintas“
48-72 valandoms, kadangi norima išnaudoti vieno projekto kofinansavimą.
Dar 18 projektų įgyvendinami rėmėjų lėšomis. Galutinį jų sąrašą ketinama
skelbti gegužės 1-ąją, o šiuo metu į jį įtraukti, pavyzdžiui, spektaklis
„Nijinsky“, „Skamba skamba kankliai“, Neries regata, 3-iasis tarptautinis
Vilniaus salsos festivalis, Andrzejaus Strumillo
grafikos ir skulptūrų paroda, baletas „Korsaras“ ir kiti.
„Lyg ir būdamas pakankamai patyręs žmogus šitoje sferoje, turiu
prisipažinti, buvau šiek tiek naivus, manydamas apie privačių struktūrų
galimybes paremti. Jos šitoje ekonominėje situacijoje yra labai mažos. Jei
imsime žymiausius sporto klubus ar kitus renginius, matote, kas darosi“, -
teigė G.Babravičius.
Pasak jo, karpant programą, „bendra netektis materialine išraiška“ yra 4
mln. litų.
Už programos borto liko dar metų pradžioje iš sąrašo išbraukti
renginiai: Pasaulio gastronomijos festivalis, elektroninės muzikos
festivalis „Creamfields“, Gatvės teatro festivalis, Haidno oratorija,
turistiniai maršrutai „Gyvai“, lietuvių išeivių viešnagė, D.Maayno
spektaklis „Šeimos stalas“, „Tolerancija Lietuvoje“, „Keturios istorinės
sostinės“, „Elektroninis barokas“ ir kiti. Iš viso jų - 19.
Finansavimas nenumatytas dar apie 20 programos projektų, pavyzdžiui, Niko
Pirosmani parodos palydimiesiems renginiams, Europos jaunimo festivaliui
„Jauna Europa“, subkultūrų festivaliui ir panašiai.
„Dalis renginių, kurie vis dėlto norėtų tapti programos dalimi, po
ekspertų vertinimo gali tapti programos dalimi. Šitas renginių, įtraukiamų į
programą, sąrašas bus baigtas, kaip sutarėme valdyboje, gegužės 1-ąją. Tai
tie renginiai, kurie įvyks savo ruožtu, siūlant rėmėjams suplanuoti kituose
kontekstuose, bet jų ideologija sutampa su VEKS vizija. Į finansavimą šie
renginiai nepretenduoja“, - kalbėjo R.Kvietkauskas.
Pasak jo, dauguma tęstinių projektų iš programos neišbraukti.
„Didžioji dalis tęstinių projektų vykdomi. Kurie buvo planuoti nuo 2008
iki 2009 metų ir neturi aiškių etapų, kur galima įgyvendinant projektą
stabtelėti ir sumažinti apimtis, įvykius, ir toliau lieka programoje. Jei
buvo investuota į projekto parengimą, nelaikyčiau tęstinumu“, - teigė jis.
Paklaustas apie skolas už įvykusius renginius, G.Babravičius teigė, kad
jos atiduodamos pagal galimybes.
„Lėšos pervestos 19-kai projektų - arba visos, arba tos, kurios
priklauso. Jei tęstiniai (projektai - BNS) vyksta per visus metus, tai už šį
etapą, kuris priklauso, yra pervesta“, - kalbėjo VšĮ VEKS direktorius.
R.Kvietkauskas ir G.Babravičius priminė apie mažinamas su įstaigos
administravimu susijusias išlaidas, optimizuojamą jos veiklą. Tačiau jie
neigė, kad tai, jog įstaigoje nuolat mažinamas darbuotojų skaičius, reiškia,
kad viešoji įstaiga ir anksčiau galėjo išsiversti su mažiau darbuotojų - kad
buvo išlaidaujama.
„Ambicija, kuri buvo savo laiku iškelta, atitiko tuometes finansines
galimybes. <...> Ketinta skristi su „boingu“, tai atitinkamai buvo ir įranga, ir
visi kiti dalykai. Kai paaiškėjo, kad galimybių tam nėra, tenka
perdarinėti“, - sakė G.Babravičius.
Pasak R.Kvietkausko, palaipsniui atsisakoma darbuotojų, kurių krūvis
sumažėja pasibaigus projektams, su kuriais jie dirba. Anksčiau, anot jo,
įstaigoje buvo 43 darbuotojai, šiuo metu likę 30, o metų viduryje jų sumažės
iki 20-ties. G.Babravičius savo ruožtu užsiminė apie galimą VEKS valdybos
panaikinimą ateityje.
Įstaigos veikla numatoma iki 2010 metų vasaros pabaigos, baigti darbą
tikimasi su 3 darbuotojais. Jie turėtų baigti tvarkyti įvairius
atsiskaitymus ir kitus dalykus.
2009 metais VEKS programai iš viso skiriama apie 27 mln. litų: iš
nacionalinio - 25 mln. litų, iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto - 2,2
mln. litų. Dar 2,9 mln. litų savivaldybė numačiusi administracinėms
išlaidoms, rinkodaros ir komunikacijos projektams.
Dar 5,2 mln. litų kofinansuojamam projektui „Europos menų mokykla“ ketina
skirti Europos Komisija.
Vilnius - vienas pirmųjų iš Rytų Europos ir Baltijos valstybių sostinių,
gavusių prestižiniu laikomą Europos kultūros sostinės statusą. Šį statusą
2005 m. suteikė Europos Taryba. Europos kultūros sostine Vilnius
2009-aisiais tapo kartu su Austrijos miestu Lincu.