„Knyga „OKT: būti čia“ pirmiausia vienija teatro kritikus.
Tai mūsų bendromis jėgomis parašyta mums visiems svarbaus teatro istorija“, – sakė teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė.
Ji pabrėžė, kad būtent O.Koršunovo darbai privertė į kritinį spektaklių vertinimą įtraukti ir tikrovę už teatro sienų.
„O.Koršunovo spektakliai provokuoja recenzentus vertinti konkretų spektaklį ir kaip socialinio gyvenimo reiškinį. Tai recenzijoms suteikia nepaprastą kvėpavimą.
Šia prasme OKT dešimtmečiui skirta knyga yra veidrodis, pastatytas prieš teatro kritikus. Žiūrėdami į jį galime pateikti hamletiškąjį klausimą: kas tu esi?“ – kalbėjo R.Marcinkevičiūtė.
Teatrologė pabrėžė, kad į šią knygą sudėtos recenzijos nėra uždususios.
Jos peržengia siaurus profesinės minties koridorius ir liudija laiką.
„Man atrodo, kad teatrą savotiškai „pasveikino“ Auksinių scenos kryžių komisija, kuri netoliaregiškai ignoravo vieną svarbiausių pastarojo dešimtmečio spektaklių – OKT/Vilniaus miesto teatro „Hamletą“.
Neskaičiuoju, kiek kryžių turėtume užkabinti ant OKT kaklo. Kalbu apie tai, kad dabartinė mūsų teatro tikrovė nėra gausi spektaklių, kuriuos galėtume pavadinti smūginiais teatro pažangos reiškiniais.
Juolab egzistuoja nerašytas sutarimas, kad būtent Williamo Shakespeare'o dramų interpretacijos yra ir vienas svarbiausių nacionalinės teatro kultūros ir tikrovės matavimo vienetų.
Ypač apmaudu ir dėl to, kad mūsų „Hamletų“ istorija nėra tokia turtinga, kad mes galėtume taip elgtis“, – apgailestavo R.Marcinkevičiūtė.
O.Koršunovas sakė, kad knygoje pateikiamas požiūris iš šalies padėjo teatrui susigaudyti, ar jis tiksliai atspindėjo laiką, ar rišliai kalbėjo su žiūrovais.
„Teatrą visuomet įsivaizdavome kaip dialogą – ir su žiūrovais, ir su kritikais. Sakiau, kad man yra svarbu, kas apie mano darbus manoma ir rašoma“, – sakė O.Koršunovas.
Į knygą taip pat įtraukti iškalbingi statistikos duomenys. OKT teatre sukurti 25 spektakliai, Lietuvoje parodyti 468 kartus, o užsienyje – 357.
Daugiausia kartų Lietuvoje parodytas spektaklis yra „Shopping and Fucking“ (99), o užsienyje – „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ (94).