„Man nusibodo dejonės, kad nėra pinigų kultūrai.
Nemėgstu šios melodijos. Kiekvienam žmogui duota galimybė bendrauti, judėti.
Normalu ką nors padaryti vieniems dėl kitų. Šiandien kaimynams tiesiog būtina tiesti kultūrinius tiltus“, – prieš kelerius metus sakė Sankt Peterburgo Marijos teatro ir LSO vadovas 56 metų V.Gergijevas.
Tarp geriausių pasaulio orkestrų, teatrų ir festivalių migruojantis menininkas prisipažino trokštantis kuo dažniau atvykti į Baltijos šalis.
Jis nepavertė talento turtų kalimo įrankiu – V.Gergijevas koncertų rengėjams nekelia besąlygiškų reikalavimų. Anot Vilniaus festivalio vadovo Gintauto Kėvišo, tai išties nedažnas reiškinys.
V.Gergijevas Vilniaus festivalyje viešėjo jau du kartus. Prieš aštuonerius metus jis dirigavo Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoniniam orkestrui, o 2006 metais užsuko į Vilnių su LSO vykdamas į Sankt Peterburgo festivalį.
Premjerą užsakė rusui
LSO priklauso pasaulio geriausių dešimtukui, stulbina garso kultūra ir disciplina. Šio orkestro artistai savo euforiją dirbant su V.Gergijevu lygina vos ne su sportiniu azartu.
Šįkart elitinis kolektyvas, be rusų klasikos, atliks ir programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ užsakymu rusų kompozitoriaus Rodiono Ščedrino parašytą simfoninę freską „Lietuviška sakmė“.
Kurdamas šį opusą autorius gilinosi į lietuvių folklorą, profesionalią muziką ir istorinę Lietuvos praeitį. Nesivaikantis įmantrybių R.Ščedrinas žada gyvybingos muzikos gūsį.
„Modernūs kūriniai man kartais primena Madame Tussaud vaškinių figūrų muziejų, kuriame yra visko, išskyrus kraujo cirkuliaciją“, – šmaikštavo kompozitorius.
Honoraras – mažesnis
V.Urmana Vilniuje koncertuos už beveik triskart mažesnį honorarą negu jai įprastas.
Ji pasirodymui su Lietuvos nacionaliniu orkestru pati pasirinko ir dirigentą Modestą Pitrėną, ir programą.
Pastaroji, anot Modesto, tokia pat reta šalies koncertų scenose (Christopho Willibaldo Glucko, Luigi Cherubini, Hectoro Berliozo operų arijos ir duetai), kaip ir šios primadonos pasirodymai.
Pastarąjį kartą V.Urmana Lietuvoje dainavo prieš dvejus metus gimtojoje Marijampolėje, kai solistei buvo suteiktas šio miesto garbės pilietės vardas. Dainininkė tada pirmą kartą susitiko su M.Pitrėnu.
„V.Urmanos galimybės – beribės“, – tvirtina pasaulio melomanai ir kritikai.
Balsas – ir seksualus
Kai 1998 metais lietuvė dainininkė debiutavo Edinburgo festivalyje Eboli vaidmeniu, niekas neabejojo, kad gimė pasaulinis mecosopranas.
O 2003 metais ji pribloškė britus jau savo sopranu.
„Kai kalbame apie V.Urmaną, kalbame ne apie mecosopraną ar sopraną, o apie nepaprasto grožio ir galimybių balsą, apie išskirtinį talentą“, – yra sakęs dažnas solistės partneris Riccardo Muti.
V.Urmana triumfuoja sudėtingiausiais soprano vaidmenimis Niujorko „Metropolitan Opera“, Londono „Covent Garden“, Milano „La Scala“, kituose teatruose.
„Jos galingas, seksualus balsas pajėgia perskrosti tirščiausią orkestro audinį ir perteikti įstabiausią pianissimo“, – lietuve žavėjosi „The Guardian“.
Vilniaus festivalyje solistei talkins jos sutuoktinis italų tenoras Alfredo Nigro.
Suprato, kad kvėpuos darniai
Po pernykščio triumfo į Vilniaus festivalio sceną grįš Prancūzijoje gyvenanti lietuvių pianistė Mūza Rubackytė. Ji koncertuos su Lietuvoje dar negirdėtu Šanchajaus kvartetu.
„Kai juos išgirdau, supratau, kad kvėpuosime darniai“, – prisipažino atlikėja.
Kūrybos 25-metį švenčiantis kinų kvartetas elegantiškai vienija rytietišką subtilumą ir vakarietišką emocingumą.
Šanchajaus kvartetas gerai žinomas didžiuosiuose Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos muzikos centruose.
M.Rubackytė su kinų ansambliu skambins neįprastą kamerinę Ludwigo van Beethoveno Ketvirtojo fortepijoninio koncerto versiją.
Šią retenybę lietuvei atlikėjai įteikė L.van Beethoveno kūrybos specialistas ir archyvų tyrėjas Hansas Werneris Kuthenas, sužavėtas jausmingo ir virtuoziško jos muzikavimo.
Jo nuomone, M.Rubackytė – viena iš trijų ar keturių geriausių dabarties pianisčių.
„Koncerto kamerinė versija nušvinta naujomis spalvomis: fortepijonas čia – ir ansamblio dalis, ir dirigentas.
Kūrinio partitūroje yra net 80 pasažų. Jie skiriasi nuo skambančių orkestrinėje versijoje“, – atradimu džiaugėsi M.Rubackytė.
Sulauks įtakingų svečių
Vilniaus festivalis pirmąkart pristatys ir legendinį akustinių gitarų kvartetą „Los Romeros“ iš JAV, kuriame groja garsios gitaristų dinastijos virtuozai.
O Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras primins savo seną pažintį su pripažintu rusų muzikos atlikėju, JAV gyvenančiu gruzinų pianistu Aleksandru Toradze.
Festivalis sulauks rekordinio skaičiaus įtakingų svečių.
Mat jo atidarymas gegužės 13-ąją sutaps su Europos festivalių asociacijos generalinės asamblėjos pradžia.
Duoklė legendai
* Šiemet Vilniaus festivalis minės buvusio dažno savo svečio – legendinio smuikininko ir dirigento lordo Y.Menuhino – mirties dešimtmetį.
* Y.Menuhinas pirmasis išvedė į didžiąsias Europos sales gausų būrį lietuvių artistų. Jis muzikavo su lietuvių kolektyvais Vilniaus, Kauno Pažaislio ir dešimtyse garsių Europos festivalių, taip pat Lotynų Amerikoje, Pietų Afrikoje.
* Y.Menuhino diriguojami Lietuvos kamerinis orkestras ir Kauno valstybinis choras su G.F.HŠndelio oratorija „Mesijas“ apkeliavo pusę pasaulio. Vilniaus festivalyje šis kūrinys skambės Y.Menuhinui skirtame Lietuvos kamerinio orkestro ir baroko žinovo R.Becko vadovaujamo Bambergo simfoninio orkestro choro (Vokietija) ir solistų koncerte.