Senovinėje aukštaitiškoje dainuojamosios poezijos atlikėjo ir verslininko Kazimiero Jakučio sodyboje, restauruotoje pagal Liaudies buities muziejaus specialistų rekomendacijas, poezijos ir muzikos šventė kasmet rengiama Sekminių šeštadienį.
„Poezijos atlaidai Pagulby – tai lyg grįžimas į parėjusį laiką, į vaikystę. Vyresnieji dar prisimena tą jausmą, kai džiugesio banga visus laiko tokiam pakylėjime, kuris būna tik kartą metuose, per didžiuosius atlaidus. Bėga laikas, keičiasi gyvenimas, o jausmas išlieka kaip pati gražiausia vaikystės pasaka. Poezijos atlaidus rengiame kasmet stengdamiesi pakartoti šį jausmą, pažadinti jį ir tai jaunai žmonių kartai, kuri nutolusi nuo seno lietuviško kaimo jo neišgyveno“, - „Lietuvos rytui“ sakė K.Jakutis.
Ant Pagulbio sodybos prieklėčio, po vidukiemio liepa visą dieną sklido dainuojamosios poezijos atlikėjų kūriniai, o rojalio kambaryje skambėjo poezija. Kluone surengtoje rašytojui Vaižgantui skirtoje popietėje etnologė Gražina Kadžytė pasakojo apie šio autoriaus kūrinių moteris, linų žydėjimą ir jų svarbą seniesiems lietuviams, o docentas Vytautas Kardelis atskleidė jo kūrinių literatūrinį grožį. Aktorius Ferdinandas Jakšys atliko monodramą „Vaižgantas“, šiuolaikinius folkloro kūrinius dainavo vilniečių grupė „Riedanti saulė“.
Talentingai ir itin subtiliai atliekami vilniečio Simono Girdzijausko „Fortepijoniniai etiudai“ Pagulbio erdves užliejo ramybe. Pirmą kartą šioje šventėje koncertavęs atlikėjas tapo tikru atradimu daugeliui atlaidų dalyvių.
Improvizacijų nestigo ir sodybos šeimininko Kazimiero Jakučio koncerte „Aš tą kraštą seniai bemačiau“. Romantišku vakaru pavadintas koncertas tapo ne tik šventės baigiamuoju akordu, bet ir atlikėjo koncertinio turo Lietuvos 1000–mečiui baigiamuoju akcentu. K.Jakutis nustebino veržlumu ir energija trykštančiais kūriniais. Jausmingomis solo gitaros improvizacijomis jam pritarė koncerno „Achemos grupė“ finansų biuro vadovas Arūnas Mirinavičius bei skaidraus balso vokalistė Simona Gabulaitė.