Gedimino prospekte vietoj Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) pastatų, ko gero, turėsime du naujus bankus ar kokio kito verslo kontoras.
Įgyvendinus aukštojo mokslo reformą, LMTA menininkai galės susispausti ir savo rūmuose nuošalesnėse sostinės vietose.
Mat po stojamųjų egzaminų čia laukiama žymaus studentų sumažėjimo. Vargu ar bent vienas muzikantas pats mokės už bakalauro studijas 70 tūkst. litų: atiduoti tokią sumą iš kuklaus muziko uždarbio – ne juokai. Be to, bankai studijoms žada skolinti tik po 50 tūkst. litų.
Ne ką geresnės ir mūsų aktorių finansinės perspektyvos. Taigi už populiariausias LMTA vaidybos studijas per metus po 12 tūkst. litų galės mokėti, matyt, tik tikrai turtingų tėvų vaikai.
Reforma užtrenks duris į aukštąjį mokslą daliai tų, kurie muzikai jau atidavė 12 metų ugdydami gabumus valstybės lėšomis.
Mat meno studijas pasirinkusiųjų per stojamuosius egzaminus laukia nelygi konkurencija. Pavyzdžiui, į tą patį studijų krepšelį pretenduos dvi mokyklas baigę muzikantai ir tik vidurinės mokyklos brandos atestatą – turbūt su geresniais pažymiais – turintys būsimieji architektai.
Reformos galvočiai suvertė į bendrą katilą mažai bendra tarpusavyje turinčias meno specialybes. Dėl to aukštojo mokslo studijų starto gali nepasiekti 12 metų ugdytas deficitinės specialybės muzikantas, kurio išskėtę rankas laukia šalies kolektyvai.
Arba Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos smuikininkai ir pianistai, kuriems stojamųjų egzaminų žaidimas iš esmės net nereikalingas. Vien šios prestižinės mokyklos baigimas liudija, kad atlikėjas įveikė didžiulę gabių vaikų konkurenciją.
Užsienio šalių pedagogai išsijuosę žvejoja „čiurlioniukus“: gauti tokio lygio mokinį – pedagogo svajonė. Tad užsieniečiams Lietuvos švietėjų reforma – lyg pagal užsakymą: ji tiesiog veja talentus iš Lietuvos.
Būrys meno mokyklų dvyliktokų nedalyvaus „švietimiečių“ eksperimente vien dėl to, kad rinktis studijas užsienyje jiems paprasčiau. Mokestis už mokslą Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, Austrijoje simbolinis arba jo iš viso nėra.
O gvardijos LMTA pedagogų nuo rugsėjo laukia nedarbas.
Ministerijos klerkams nė motais, kad greitai Lietuvos orkestruose valtornas pūs pensininkai, kad pamainos nesulauks teatrų trupės. Juk vadovaujantis principu „pagal vieną kurpalių“ nerealu surinkti studijoms visavertės trupės, kurioje būtų po lygiai vyrų ir moterų. Režisieriaus Jono Vaitkaus idėja surinkti kursą, kuris po studijų dirbtų Rusų dramos teatre, greičiausiai žlugs.
Reformuotojai kerta iš peties per ilgametę meno studijų sistemą nepalikdami jokių iliuzijų dėl šviesios meno ateities Lietuvoje.