Dainų šventė „Amžių sutartinė“, kuri prasidės liepos 1-ąją Vilniuje, bus didžiausia ir spalvingiausia per 85 metus trunkančią šalies dainų švenčių istoriją.
Lietuvos tūkstantmečio proga šventės programą papildys specialiai sumanyti didžiuliai meno renginiai ir masinės akcijos, kuriose galės dalyvauti visi šalies žmonės. Šventė truks šešias dienas.
Ar sunkmečio sąlygomis tai – realūs užmojai? Apie tai kalbėjomės su dainų šventę rengiančio Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) vadovu 43 metų Sauliumi Liausa.
- Rengdami šiųmetę šventę turite daugiau rūpesčių ir mažiau laiko nei paprastai. Ar nesuklupsite?
- Tikimės savanorių ir šventės dalyvių pagalbos. Atsiranda vis daugiau organizacijų ir pavienių entuziastų, pasiryžusių dalytis su mumis darbų našta. Kviečiame prisidėti visus, neabejingus šventei.
Dar niekada nenusivylėme tautos aktyvumu tokių sambūrių akimirkomis. Tarkim, 1990 metais, kai valstybė dėl politinių peripetijų siūlė apskritai nerengti Dainų šventės, žmonės tokiam sprendimui nepritarė. Šventė daugiausia įvyko paprastų žmonių iniciatyva.
Šiųmetis pavadinimas „Amžių sutartinė“ simbolizuoja lietuvių gebėjimą sutarti tautai svarbiais momentais. Žmonės ilgisi tokių vienybės akimirkų.
- Ar savanoriai ir dalyviai – aktyvūs?
- Tūkstantmečio proga mes stengėmės surasti kuo daugiau siūlelių, kurie sujungtų įvairiuose šalies kampeliuose gyvenančius lietuvius.
Į moksleivių akciją „Vilties paukščiai“ įsitraukė daugiau nei šimtas šalies mokyklų, taip pat – užatlantės lietuvių vaikai.
Jie jau lanksto popierinius paukščius ir rašo ant jų linkėjimus Lietuvai. Šių paukščių „kilimais“ išpuošime šventės renginių prieigas.
Suaugusiuosius kviečiame auginti šventei lietuviškas darželių gėles ir perduoti jas per savo rajonų ir miestelių šokėjus bei dainininkus.
Kas galės, tegu atveža gėles į Vilnių patys ir papuošia jomis šventės erdves, Lietuvos šviesuolių atminimo vietas.
Jeigu šventės dalyviai ir žiūrovai tik lauks kieno nors malonių, bus tikrai sunku. Mūsų tikslas – įkvėpti kiekvieną lietuvį prisidėti prie šventės nuotaikos, kurti naujas gražias kultūros tradicijas.
Pavyzdžiui, kodėl žiūrovams nepasipuošti tautiniais kostiumais? Dainų šventė bus pagrindinis Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo akcentas!
Per Valstybės dieną, po Dainų dienos, Vingio parke žiūrovai pirmąkart galės dainuoti su daugiatūkstantiniu choru savo pačių išrinktas lietuvių liaudies dainas. Skambiausių dainų rinkimai dar vyksta LLKC ir LRT interneto tinklalapiuose.
- Šventė truks savaitę po gerą pusdienį ar net visą dieną. Ar nepristigs ilgiems renginiams publikos?
- Įprastinės keturios šventės dienos neaprėptų visų unikalių, gyvybingų tautos kūrybos tradicijų, kurias verta pamatyti ir parodyti šiais išskirtiniais Lietuvai metais.
Kuriam lietuviui neįdomu pažvelgti į gimtinės tūkstantmečio kelią nuo pagonybės iki šių dienų? Tam skirsime istorinį šventės pradžios vakarą keliose Senamiesčio erdvėse. Vakaro kulminaciniame koncerte Katedros aikštėje dalyvaus ir didžiulis būrys dabartinių Lietuvos įžymybių.
Atskirą koncertą skirsime vertingiausiam choriniam lietuvių palikimui. Nacionalinėje filharmonijoje jį pristatys geriausi šalies ir užsienio lietuvių chorai. Mat per visas dainų šventes kildavo nesutarimų dėl chorų repertuaro – ne visos geros dainos tinka dainų šventės estradai.
Dar viena šiųmetės šventės naujiena – jungtinis mėgėjų teatrų spektaklis „Amerika pirtyje“. Mėgėjų teatrų žanras Lietuvoje yra labai gyvybingas, kaip ir kanklių ar pučiamųjų muzikos, kurie jau trečią kartą įsilies į šventę.
Dainų šventei seni marškinėliai tampa vis ankštesni. Kažkada ši tradicija prasidėjo nuo Dainų dienos, kurioje pasirodė 3 tūkst. dalyvių. O „Amžių sutartinėje“ panoro dalyvauti daugiau kaip 50 tūkst. lietuvių.
Šiuo metu bandome atrinkti 40 tūkstančių geriausiai pasirengusių. Nesivaikome rekordų – svarbu geras meninis programų lygis. Be to, dalyvių skaičių riboja ir šventės biudžetas.
- Šiemet pirmą kartą dalyvių atvežimą į šventę ir jų išlaikymą garantuos įstatymas. Ar tai apsaugojo biudžetą nuo apkarpymo?
- Šventės dotacija tikslinant biudžetą sumažėjo tik 400 tūkst. litų. Tačiau biudžetas niekada nebūna pakankamas – spaudžiamės iš paskutiniųjų, o šiemet situacija itin sudėtinga.
Vien Vilniaus autobusų ir troleibusų parkas prašo pusės milijono litų tam, kad šventės dalyviai galėtų važinėti nemokamai. Niekada už tai neklojome tokių pinigų – sutardavome dėl 20-30 tūkst. litų.
Tęsiasi sena ydinga praktika prisidengus Dainų švente tvarkyti viešąsias miesto erdves.
Pavyzdžiui, Kalnų parke yra išdraskyta elektros skydinė, ir tiktai Dainų šventės organizatoriai turi sukti dėl to galvą.
Tuo tarpu ten pat dar prieš šventę vyks Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.
Arba ką bendra su Dainų švente turi Vingio parko remontas? Jam skiriami papildomi milijonai kažkodėl priskiriami šventei. O juk išsinuomoję Nacionalinę filharmoniją mes netempiame ten savo kėdžių ir neįsukinėjame savo elektros lempučių.
Problemų apstu. Masiškumas savaime nulemia daug nepatogumų.
Tačiau žmonės žino, kad neras šventėje didelio komforto.
Pavyzdžiui, valstybės nustatyti dienpinigiai vienam žmogui yra 26 litai, o mes galėsime skirti maistui po 23 litus.
Mokyklose trūks dušų. Galėtume nupirkti kilnojamųjų, bet tam nėra pinigų. Reikia tilpti į turimą biudžetą.
Milžiniški užrašai – iš gėlių
* Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ proga ant Neries krantinės prie Mindaugo tilto Vilniuje gėlėmis bus išrašytas poeto V.Braziūno eilėraščio pavadinimas: „Čia 1000 metų dabar“. Užrašą sudarys daugiau nei 500 geltonųjų serenčių.
* Žodžiai „Čia 1000 metų dabar“ simbolizuoja Lietuvos valstybės kelią nuo pat atsiradimo iki mūsų dienų. Pasak eilėraščio autoriaus, „Čia 1000 metų dabar“ apima tiek Lietuvos valstybės, tiek jos žmonių būtį nuo vardo paminėjimo akimirkos iki nūdienos.
* „Tikriausiai pastebėjote, kad tarp žodžių nėra skyrybos ženklų, todėl kiekvienas perskaitęs turėtų juos interpretuoti savaip. Tikiuosi, tai padės kiekvienam susimąstyti, ką reiškia būti lietuviu, kad tai ne tik garbė, bet ir atsakomybė. Kartu šiais žodžiais norėjau atkreipti dėmesį ne tik į garbingą valstybės praeitį, bet ir kelti ateities klausimą, nes kokia ji bus, priklauso tik nuo mūsų“, – pasakojo V.Braziūnas.
* Gėles Neries krantinėje sodina Dainų šventės savanoriai. Jei nesutrukdys nepalankūs orai, visi darbai bus baigti šią savaitę. Numatoma, kad gėlės pražys prieš dainų šventės pradžią.
* Dainų šventės renginių režisierius G.Padegimas sakė, kad gėlių motyvai bus naudojami visos šventės metu: „Augalų tematika yra neatsiejama nuo lietuvių liaudies meno, o ir patys lietuviai – žemdirbių tauta, todėl manau, kad gėlės yra susiliejusios su mūsų identitetu. Tai tarsi kvietimas trumpam stabtelėti, atsigręžti į gamtą ir prisiminti, iš kur mes esame kilę.“