Kultūros sostinės svečius sukrėtė svastikos ant Vilniaus rotušės (nuotraukos)

Vieni gynė šiuolaikinių pagonių teisę į savo senovinius ženklus, kiti tikino, kad svastikos reputacija yra tokia šiurpi ir kruvina, kad vakariečiai visada šį ženklą sies su nacizmo nusikaltimais.

Svastikomis pasipiktinę turistai apskritai nesuprato, apie kokius pagonius jiems aiškina Europos kultūros sostinės gyventojai. „Mūsų nuomone, tai - svastikos“, - aiškino jie.

Galų gale Vilniaus meras Vilius Navickas nutarė nelaukti, kol ženklai bus nuvalyti ir davė nurodymą kuo skubiau tai padaryti Savivaldybės darbuotojams.

„Kam pasakyti, kad kuo greičiau šiuos ženklus nutrintų? Europos kultūros sostinei tokie dalykai nedera“, - antradienio pavakarę prie Vilniaus Rotušės stabdė praeivius iš Didžiosios Britanijos atvykę turistai.

56 metų Lesley Dean ir 53 metų Dave'as Stewartas iš Vakarų Jorkšyre esančio Masdeno gerą valandą bandė atkreipti vilniečių dėmesį, kad ant vienos iš Rotušės kolonų postamentų išbraižytos kelios svastikos.

„Svastikos yra blogai! Niekam iš mūsų nereikia, kad fašizmas grįžtų“, - aiškino pasimetę turistai. Tądien jie tikino Vilniuje užtikę ir daugiau svastikų ant sienų, bet Rotušė, jų manymu, ypač svarbus miesto pastatas, todėl į tokį akibrokštą negalima nekreipti dėmesio.

Su pabėgėlių projektais dirbanti L.Dean ir jaunimo karjeros treneris D.Stewartas į Vilnių atskrido kelioms dienoms. Jų pasirinkimą lėmė faktas, kad šiemet Vilnius yra Europos kultūros sostinė.

Didžiausią įspūdį turistams iš Didžiosios Britanijos padarė apsilankymas Žydų muziejuje. Ten jie tikina dar kartą įsitikinę, kad reikia nuolat galvoti apie žydus ištikusią tragediją per Antrąjį pasaulinį karą. „Negalima pamiršti, kas atsitiko, kai buvo nutarta persekioti kitos tautybės žmones“, - aiškino L.Dean.

Todėl jie nutarė būtinai reaguoti į nacių simbolius ant vieno populiariausių Vilniaus pastatų.

Rotušės ceremonmeisterio Sauliaus Pilinkaus tikinimu, ant pastato išdažyti baltiški ženklai, kurie tik vėliau įgavo svastikos reikšmę. Tai rodo ženklo kampuose esantys taškiukai.

Ženklus nupiešė pagonys gamtameldžiai, o ne neonaciai.

Tuos ženklus jis pastebėjo jau prieš metus, bet kol kas nė vienas praeivis į tai neatkreipė dėmesio.

S.Pilinkus aiškino, kad Rotušėje nutarta į tai nereaguoti.

„Galima būtų bandyti nuplauti, bet neturime pinigų sumokėti bendrovei, kuri tai daro“, - sakė jis. Jo tikinimu, svastikos formas galima įžiūrėti daugybėje miesto vietų, bet visur panaudota baltiška simbolika.

„Kas ta svastika? Mes patys sau susikūrėme fobijų. Tūkstančius metų tai turėjo visai kitą reikšmę, o po to tapo svastikomis.

Negi suomiai turėtų muziejuose išimti eksponatus, nes jų lėktuvai nuo 1921 metų buvo dekoruoti mėlynomis svastikomis, o latviai atsisakyti prieškarinio ordino su raudona svastika ir išplėšti iš visų nuotraukų? Juk net Lietuvos skautai turėjo svastikos formos ordiną, kurio buvo atsisakyta, kai Vokietijoje į valdžią atėjo naciai“, - aiškino S.Pilinkus.

Kitą dieną išgirdę, kad ant Rotušės nupieštas pagoniškas ženklas, L.Dean buvo griežta: „Mes nemanome, kad tai pagoniškas ženklas. Daugybė žmonių tai supranta kaip svastiką!“ - sakė ji.

Ji pabrėžė turinti šio ir kito Vilniuje pamatyto ženklo nuotraukas, kurias būtinai grįžusi parodys draugams.

Vilniaus meras Vilius Navickas, išvydęs ženklus ant Rotušės, liepė juos kuo greičiau nuvalyti.

„Sunku pasakyti, ką jie ten primena, tie ženklai. Aš paprašiau, kad jie rastų galimybių juos nuvalyti.

Aš gerai žiūrėjau, bet neskyriau, kas ten yra. Negaliu nei teigti, kad ten svastika, nei to neigti. Vos vos matosi. Kad žmonėms nekiltų bereikalingų įtarimų - liepiau nuvalyti“, - sakė jis.

Jis pabrėžė, kad jei turistai jaudinasi tuos ženklus išvydę - ant Rotušės jie tikrai nedera.

Ketvirtadienį pasikalbėjęs su „Sostine“ meras liepė nelaukti, kol Rotušės darbuotojai trins aistras sukėlusius simbolius ir nurodė Savivaldybės darbuotojams kuo greičiau vykti patiems jų valyti.

Pernai Vilniaus miestas už grafitų valymą sumokėjo 800 tūkst. litų. Šiais metais pinigų tam neskirta.

Markas Zingeris, Žydų muziejaus direktorius:

„Senovės indai ir senovės baltai turėjo vadinamąjį Saulės ženklą - laužtinį kryžių, ir tai patvirtina archeologiniai kasinėjimai. Senoviniai laužtiniai kryžiai tarpuose turėjo taškiukus arba kabliukus, kaip ir esantis ant Rotušės.

Tačiau naciai taipogi rėmėsi šiuo ženklu. Kartais nacizmas kultūros istorijoje net įvardijamas kaip neopagoniškas judėjimas.   Svastika moderniojoje istorijoje laikoma brutaliu, susikompromitavusiu ir kruvinu diktatoriaus simboliu. Todėl naivu aiškinti, kad kažkam parūpo išreikšti savo pagoniškas pažiūras ant vieno žinomiausių Europos kultūros sostinės pastatų ir dar turizmo sezonui prasidėjus. Toks aiškinimas švelniai tariant yra mėgėjiškas ir nekompetentingas.

Beje, neonaciai dažnai prisidengia šia pagonybės legenda, bandydami išvengti persekiojimo tose šalyse, kur baudžiama už nacių simbolių naudojimą viešose vietose.

Mano manymu, labai daug turistų šį ženklą suprato taip, kaip anglų pora.

Demonstruojant primenančius svastiką pagonybės ženklus viešose vietose (muziejuose, parodose po atviru dangumi) visada patartina pateikti jų naudojimo motyvaciją ir istorinį kontekstą.

Pagonių grupelės turi teisę suprasti šį ženklą savaip, bet plačioji visuomenė iš Europos laužtinį kryžių sieja su nacizmo nusikaltimais.

Jonas Vaiškūnas, etnologas, vienas iš Romuvos religinės bendruomenės vadovų:

„Teplioti pastatų sienas - tai vandalizmo aktas. Bet to poelgio motyvai gali būti įvairūs. Tai gali būti ir protestas prieš civilizaciją ir nutautėjimą, kuris šiuo metu vadinamas integracija.

Kiekvienam veiksmui yra atoveiksmis. Jei mes jau nebe lietuviai, o, kaip sako prezidentas, tik „Lietuvos žmonės“ - visada atsiras žmonių, kurie norės tokiu būdu protestuoti. Jaunimas kaip moka, taip ir protestuoja.

Mes irgi savo laiku paišėme ant sienų Gedimino stulpus, protestuodami prieš nepriimtiną politiką.

Jei žmonės netinkamoje vietoje netinkamu laiku iškala kaip protestą tokį ženklą - požiūris į jį dvejopas. Vieni žmonės prisimena fašizmą, o kiti, labiau išsilavinę, gali matyti bendražmogišką ženklą, kuris paplitęs po visą pasaulį ir reiškia tam tikras galias, susijusias su Saulės judėjimu, su kūryba. Juk svastika - tai „sūkurys“, kitaip - kūryba.

Šiuo atveju šis ženklas jokio gėrio neteigia. Tokiu būdu ir tokioje vietoje nupaišytas jis yra netvarkos, o ne tvarkos ženklas.