A.Baliunytė japonų akiratyje atsidūrė netikėtai. Dar aštuonmetės arfininkės įrašai per tėvų bičiulius japonus pateko į prodiuserio Yukihisos Miyayamos rankas.
Sumanęs įvairių instrumentų „revoliucijoms“ skirtą leidinių seriją prodiuseris prisiminė talentingą mergaitę iš Lietuvos.
Aistė buvo jauniausia muzikantė tarp seriją įrašinėjusių atlikėjų.
Nuo grojimo kraujavo pirštai
Japonų firma „King International“ patikėjo Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos dešimtokei pirmą kartą įgroti pluoštą įvairių epochų ir šalių kompozitorių kūrinių arfai.
„Dabar prisimenu Japonijoje praleistą savaitę su džiaugsmu, bet tada tai buvo baisus vargas, – prisipažino A.Baliunytė. – Per tris įrašų dienas niekur nebuvau ir nieko nemačiau – sėdėjau studijoje.
Atrodė, diena susimaišė su naktimi – darbas vykdavo naktį Lietuvos laiku, negalėjau nei valgyti, nei miegoti.
Pirštai nuo intensyvaus grojimo kraujavo. Bet dabar dėl nieko nesigailiu“.
Sukūrė žaismingą atviruką
A.Baliunytė pirmąkart į kompaktinę plokštelę įrašė ir žinomo japonų skulptoriaus, arfininko bei kompozitoriaus Kohei Amados kompoziciją „Shokasoshinsho“. Ją menininkas parašė po žemės drebėjimo kaip padėką Aukščiausiajam už išsigelbėjimą.
K.Amados sūnus dailininkas Mitsuhiro Amada, sujaudintas Aistės įrašo, sukūrė lietuvei žaismingą atviruką su arfa grojančiu kiškučiu.
„Arfos garsuose aš išgirdau cikadų, fontano ir medinio gongo garsus – jie man priminė tėvą, – laiške vilnietei arfininkei rašė M.Amada. – Aistė groja genialiai, labai jausmingai“.
Pasiklausiusi „Arfos revoliucijos“ Aiste susidomėjo ir viena japonų kompozitorė. A.Baliunytė jau pakviesta į Japoniją įrašinėti šios muzikės kūrinių šveicarų kompanijai.
Laiko nešvaisto veltui
„Reikia tik didelio noro, darbo ir ryžto, kad atkreiptum į save dėmesį“, – įsitikinusi dešimtokė.
Todėl Aistė nešvaisto laiko veltui – kasmet dalyvauja įvairiuose renginiuose užsienyje.
Tėvams už tai tenka pakloti didelius pinigus.
Bet šiais mokslo metais arfininkė pirmą kartą sulaukė ir privataus rėmėjo paspirties.
Prekybos tinklas „Maxima“ skyrė A.Baliunytei stipendiją. Aistė ją taupo pasauliniam arfos kongresui Vankuveryje, kuris vyks 2011 metais.
„Laukiu nesulaukiu šios kelionės, – kalbėjo mergina. – Arfos kongresuose vyksta daugybė įdomių koncertų ir pamokų, galima pabendrauti su kolegomis iš viso pasaulio.
Praėjusiais metais per pasaulinį arfos kongresą Olandijoje išgirdau 500 arfų orkestrą. Pamatyti tokį reginį – nepamirštamas įspūdis!“
Pernai Aistė pateko tarp 32 arfininkų, atrinktų dalyvauti kongrese iš 136 atlikėjų.
Nori studijuoti užsienyje
„Atostogų beveik neturiu, – neslėpė mergina. – Net važiuodama vasarą į kaimą pasiimu arfą.
Jeigu ilgiau nepagročiau, nuo pirštų dingtų nuospaudos ir po pertraukos groti taptų skausminga.
Be to, greičiau įskaustų nugara, pertempčiau rankas. Taigi groju kasdien“.
Ne visos A.Baliunytės bendramokslės turi namuose arfas. Tai – labai brangus instrumentas, kainuojantis mažiausiai 20 tūkst. eurų.
Aistė nuo šešerių metų groja sena savo motinos arfa (arfininkė Jolanta Baliunienė dirba Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestre. – Red.).
„Būdama maža atsisėsdavau ant knygų ir pagalvių, kad pasiekčiau arfos pedalą“, – prisiminė Aistė.
Mergaitei sekėsi groti taip gerai, kad iš B.Dvariono dešimtmetės mokyklos ji perėjo į M.K.Čiurlionio menų mokyklą.
Dabar Aistė dairosi studijų užsienyje.
„Noriu pasimokyti pas įvairius profesorius, juolab kad studijos užsienyje daug kur nemokamos. Manau, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje nelabai pasistūmėčiau į priekį“, – atviravo arfininkė.
Dalyvauja muzikos festivaliuose užsienyje
* A.Baliunytė gimė 1992 m. Vilniuje. Būdama šešerių metų ji pradėjo groti arfa B.Dvariono muzikos mokykloje, 2003 m. perėjo mokytis į Nacionalinę M.K.Čurlionio menų gimnaziją, mokytojos D.Šlyžienės klasę.
* 2000 m. Aistė koncertavo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, vienuolikos – surengė savo pirmąjį rečitalį. Ji yra respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, tarptautinių meistriškumo kursų, jaunimo muzikos festivalių Prancūzijoje, Rusijoje, Belgijoje, Latvijoje, Estijoje ir Olandijoje dalyvė.
* A.Baliunytė – pirmoji Lietuvos arfininkė, įrašiusi savo solinį albumą. Šis japonų išleistas kompaktinis diskas plačiai anonsuojamas nacionalinėje ir regioninėje Japonijos spaudoje.
* Muzikos žurnalo „Rekodo no geijutsu“ recenzentas Jiro Hamada taip įvertino lietuvės darbą: „Stebina tokios jaunos atlikėjos demonstruojama stabili technika, atliekamos muzikos tobulumas. Bet dar labiau verta pažymėti jos muzikinį jautrumą ir talentą, leidžiantį jai paversti savais pačius skirtingiausius kūrinius“.