Maršrutinio „vaporetto“ (išvertus iš italų k. – garlaiviukas) keleiviai prapliumpa plojimais praplaukę Rialto tiltą.
Didžiajame kanale plūduriuoja povandeninis laivas. Tik ne geltonas, kaip dainavo britų „The Beatles“, o ištapytas.
Tai rusų menininko Aleksandro Ponomariovo provokuojamas kūrinys „SubTiziano“. Nedidelis, bet tikras povandeninis laivas, papuoštas Tiziano drobių motyvais.
Tėvai primygtinai siūlo vaikams nusifotografuoti povandeninio laivo fone. Ir jie teisūs. Nes beveik visos kitos Venecijos bienalės meninės provokacijos – tik suaugusiesiems. Didžiuliai falai, gigantiškos vaginos, sekso kambariai, plūduriuojantys lavonai.
Tiesa, dešiniajame Didžiojo kanalo krante ties buvusia Venecijos respublikos muitine dar stovi JAV menininko Charleso Ray skulptūra „Berniukas su varle“. Berniukas – baltas ir visiškai nuogas, tačiau jo nuogumas nešokiruoja.
Ch.Ray pagarsėjo aštuonių vyrų skulptūrine grupe „Oh Charley, Charley, Charley...“, kur visi užsiima grupiniu seksu. Šįsyk – jokios pornografijos.
Gondolų irklininkai juokiasi, nes šią meninę provokaciją jie puikiai supranta: purviname Didžiojo kanalo vandenyje varlė neištvertų nė pusvalandžio. Ch.Ray kūrinio potekstė – išsivalymas.
Ginklas prieš krizę
Didžiosios gailestingumo draugijos bažnyčią (Scuola Grande della Misericordia) venecijiečiai pastatė XVII amžiuje, kad išsigelbėtų nuo užklupusios maro epidemijos.
„Christie's“ aukciono savininkas milijardierius François Pinault, bienalės išvakarėse „Punta della Dogana“ atidaręs savo šiuolaikinio meno kolekcijos parodą, Veneciją žada išgelbėti dabar – nuo krizės ir nuo banalios bienalės.
Venecijos meras – filosofas ir komunistas Massimo Cacciari jam pritaria. Geriau jau bandyti dar kartą atrasti Renesansą nei paversti Veneciją miestumuziejumi, Disneilendo filialu su gondolomis.
Mados koncerno PPR prezidentas F.Pinault į Veneciją atsivežė 20 milijonų eurų investicijų ir į savojo muziejaus atidarymą priviliojo daugybę garsenybių, kurios gurkšnojo šampaną palei Didįjį kanalą.
Modelis Naomi Campbell, dizainerė Stella McCartney, buvęs Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas, madingas Europos filosofas Bernard'as Henry Levy.
Neatsitiktinai Venecijos bienalės prezidentas Paolo Baratta, pas F.Pinault išgėręs šampano, pasakė kultinę 53-iosios bienalės frazę: „Ponai, geriausias ginklas prieš krizę – tai Venecijos bienalė“.
Su prezidentu derėtų sutikti. Štai mažas eksperimentas: likus dviem dienoms iki bienalės atidarymo, iš 350 Venecijos viešbučių rezervavimo tinklalapiai rodė 7 viešbučius, kurie dar siūlė laisvus kambarius. Pigiausias kainavo 700 eurų.
Rusų oligarchai irgi pamėgo Venecijos bienalę. Ir savotiškai ją papildė. Mažieji bienalės lankytojai, pamatę kanale didžiulį – 120 metrų ilgio Romano Abramovičiaus motorlaivį, klausinėjo: „Mamyte, o čia irgi meno kūrinys?“
Legenda daužė veidrodžius
Pateikti panašų nekaltą klausimą Venecijoje anaiptol nėra blogas tonas.
Štai Venecijos miesto parke (Giardini) susitinki grupę merginų. Kiekviena jų pasipuošusi aštuoniomis krūtimis (žinoma, plastikinėmis) ir užrašu: „Tai nėra meno kūrinys“.
Tarsi gongas, skelbiantis meno provokacijų pradžią, nuskambėjo italų „arte povera“ (skurdusis menas) legendos Michelangelo Pistoletto performansas.
Aštuntąją dešimtmetį įpusėjęs elegantiškas senolis, pasipuošęs juodu kostiumu ir balta skrybėle, pakėlė kūjį metro ilgio kotu ir tvojo per didžiulį veidrodį auksiniais rėmais.
„Matote, iš sudaužytų veidrodžių atsiranda begalybė naujų meno motyvų“, – susirinkusiesiems pareiškė autorius. Maestro M.Pistoletto iš viso pasiruošė 17 veidrodžių, kurie bus iškilmingai sudaužyti pirmosiomis bienalės dienomis.
Johno Lennono žmona Yoko Ono šįmet pelnė bienalės Auksinį liūtą – specialųjį prizą už gyvenimo nuopelnus.
Viename naujausių videoperformansų ji, skambant sutuoktinio muzikai, nesėkmingai bando nusiimti liemenėlę.
„Prada“ sekso kambarys
Popmeno karalių Johną Wesley į Veneciją atvežė Milano mados namai „Prada“. 160 pripažinto meistro darbų retrospektyva Šv.Jurgio saloje – prieš Šv.Morkaus aikštę – tapo viena didžiausių bienalės puošmenų.
„Mano darbai labai susiję su seksu“, – maloniai šypsodamasis lankytojams pranešė simpatiškas aštuoniasdešimtmetis kūrėjas. Abejoti maestro prisipažinimu nėra prasmės: vienas garsiausių jo darbų pavadintas „Sekso kambariu“.
J.Wesley erotinės provokacijos – kartais švelniai ironiškos, o kartais visiškai atviros. Pavyzdžiui, drobė, kurioje vaizduojama tamsiaodė moteris.
Ji energingai mankštinasi, o kai kurie anatomijos fragmentai paryškinti taip, tarsi būtų skirti ginekologiją studijuojantiems studentams.
Kinijos paviljone – Paulo Chano videoprojekcija. „Pamatysite skaitmeninės kokybės pornografiją“, – prie įėjimo įspėja meno kritikai iš Honkongo.
Kūrinio pavadinimas nekelia jokių abejonių dėl turinio – „Sade for Sade's Sake“. Pamatęs vyrus, verčiamus masturbuotis, markizas De Sadas greičiausiai liktų šokiruotas.
Lietuviškas kosmosas
Lietuvos paviljone vaikštinėja juodu surdutu pasipuošęs Stasys Eidrigevičius.
Varšuvoje gyvenantis dailininkas ir fotografas žvilgsniu matuoja Žilvino Kempino „Tūbą“. „Puikus kūrinys! Kosmosas!“ – giria tautietį Stasys.
Kur kas mažiau jam patinka Venecijos bienalės provokacijos. „Mano pirmasis įspūdis – tai, kas į šią bienalę atvežta parodyti, nėra menas. Skandalas!“ – ironiškai papūtęs lūpas akimis žaibuoja dailininkas.
Jis juokauja ar kalba rimtai? Juk Venecijos bienalėje – viskas šiek tiek dviprasmiška.
Bandau iškvosti menininką, kaip jis supranta oficialią bienalės temą – „Kurti pasaulius“.
„Visos privalomosios temos man kelia įtarimų. Kuriam pasaulį? Kuriam! Bet tokį, kokio mums reikia, – aiškina S.Eidrigevičius. – Pameni, sovietmečiu visos parodos turėjo būti griežtai teminės. Vargas tiems, kurie prasilenkdavo su tema“.
Kalbamės su dailininku apie Šiaurės šalių paviljone plūduriuojantį lavoną. „Visi eina pažiūrėti to netikro lavono. Sensacija! O autoriaus pavardė? Kas nors mato, atsimena?“ – svarstė S.Eidrigevičius.
Šiaurės vyrų namai
Šis paviljonas – vienas labiausiai lankomų. Švedija, Suomija ir Norvegija susibūrė po vienu stogu.
Pageidaujantys susipažinti su lietuvių, latvių bei estų ekspozicijomis turės paaukoti pusdienį: lietuviai – šiaurėje, Canareggio kvartale, latviai – pietuose, prie Santa Maria Formosa, estai – centre, prie Didžiojo kanalo.
Galima aplėkti greičiau, bet tada teks išsikviesti taksi katerį ir susimokėti šimtinę eurų.
O šiauriečiai minėtame Giardini surentė namą, kuriame gyvena vyrai.
Vienas jų sėdi svetainėje ir žiūri televizorių, rodantį tai, ko vaikams geriau nežiūrėti.
Svetainė ir kitos namų patalpos dekoruotos įvairios formos ir dydžio peniais. Valgomajame – stalas dešimčiai valgytojų, jis perpjautas pusiau.
Sienos papuoštos plakatėliais, kuriuos rankose paprastai laiko išmaldos prašytojai: „Turiu 5 vaikus, jie alkani, padėkite“. Plakatėliai – originalūs.
Kitas vyras (negyvas ir netikras) plūduriuoja baseine. Jis – paskendęs kolekcininkas. Ką jis kolekcionavo? Matyt, kolekcionavo tokius paveikslus kaip tas, vaizduojantis du homoseksualius vaikinus, kurie mylisi atsirėmę į medį.
Rusija skyrė milijoną
Rusai šokiruoja kiek kitaip. Jie savo paviljone rodo Čečėnijos košmaro projekciją.
Aleksejus Kalima – bene vienintelis Grozne gimęs menininkas, kuriam leidžiama užsiminti apie savo tėvynę.
Jo darbuose – barzdoti, netikrais „Adidas“ marškinėliais ir sportbačiais vilkintys kaukaziečiai.
Šie vyrai priversti gyventi pogrindyje, prietemoje. Galbūt todėl čečėnų menininko kūriniai nužerti specialios ultravioletinių spindulių šviesos.
Andrejaus Molodkino „Nikė“ spinduliuoja baimę. Rusijos paviljono tema: „Pergalė prieš ateitį“. „Nikėje“ pulsuoja raudonas kraujas ir juoda nafta.
Kūrinys, pavadintas „Rouge et Noir“ (išvertus iš prancūzų k. – raudona ir juoda), – vienas iš nedaugelio bienalėje, kurio interpretacijoms būtų galima pasitelkti istoriją ir politiką.
Rusijos paviljono kuratorė maskvietė Olga Sviblova savo šalies meno propagandai pasitelkė galingus rėmėjus. Milijonas eurų – tiek kainuos Rusijai Venecijos bienalė.
Lietuvos kultūros ministerija Ž.Kempino „Tūbai“ pristatyti išleido 7 kartus mažiau.
* * *
Auksinių liūtų laureatai
* 53-iosios Venecijos bienalės apdovanojimai išdalyti per oficialų jos atidarymą šeštadienio vakarą.
* Auksinį liūtą pelnė geriausiu nacionaliniu paviljonu paskelbtas JAV paviljonas su Bruce'o Naumano „Topologiniu sodu“.
* Geriausiu kuruojamos parodos „Kurti pasaulius“ menininku pripažintas ir Auksinį liūtą gavo vokietis Tobiasas Rehbergeris. Jo darbą „Tai, ką tu myli, tave taip pat ir pravirkdo“ galima pamatyti Giardini parko parodų paviljone.
* Sidabrinis liūtas, teikiamas parodos „Kurti pasaulius“ perspektyviausiam jaunajam menininkui, atiteko švedei Nathalie Djurberg. Jos darbas „Eksperimentas“ rodomas Giardini parko parodų paviljone.
* Auksiniai liūtai už viso gyvenimo nuopelnus įteikti japonų kilmės amerikiečių menininkei Yoko Ono (nuotr. dešinėje) ir amerikiečių konceptualistui Johnui Baldessari (nuotr. kairėje).
* Keturi specialieji žiuri prizai atiteko brazilei Lygiai Pape, italui Roberto Cuoghi, Danijos ir Šiaurės šalių paviljonų kuratoriams Michaeliui Elmgreenui bei Ingarui Dragsetui ir Singapūro paviljone pristatomam menininkui Mingui Wong'ui.