Intriga buvo užmegzta tiesiog meistriškai. Ar gali būti neįdomu tai, ką teatrologo Audronio Liugos vasarnamyje dvi savaites veikė suomių teatro maištininkas K.Smedsas ir Lietuvos scenos žmonių kompanija?
Čia susitiko jau daug metų Paryžiuje gyvenanti ekrano žvaigždė Virginija Kelmelytė ir jaunutė aktorė Irina Lavrinovič, pripažintas scenos grandas Juozas Budraitis ir uostamiesčio avangardininkas Benas Šarka.
Sukinėjosi ir Oskaro Koršunovo teatro artistai Rasa Samuolytė ir Dainius Gavenonis, Vytautas Anužis iš Klaipėdos dramos ir Aldona Bendoriūtė iš sostinės Jaunimo teatro.
Taip pat režisieriai Jonas Vaitkus, Gytis Padegimas ir Paulius Budraitis.
Juos bendram nuotykiui subūrė dokumentinis teatro ir kino projektas „Vyšnių sodas“.
Tikslas – ne spektaklis
Tai – bendras Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro (TKIEC) bei „Smeds Ensemble“ (Suomija) projektas, įtrauktas į nacionalinę programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė“.
Dvi savaites vyko repeticijos ir pjesės skaitymas TKIEC vadovo vasarnamyje, kuris atspindi pastarojo dešimtmečio miestiečių gyvenimo būdo kaitą.
Ir „Vyšnių sodo“ pjesės skaitymai, ir pokalbiai, ir meninė akcija su nedideliu būriu kviestinių žiūrovų buvo filmuojama ir fotografuojama.
Ši medžiaga virs dokumentiniu filmu „Vyšnių sodas 2009“, kurio premjera įvyks rugsėjo 9- ąją Naujosios dramos akcijoje.
Pasitiko prie vartų
Gyva, patrakusi ir nieko bendra su mums įprastu teatru neturinti akcija visa jėga įsisuko vos atvykus. Nors pliaupė lietus, žiūrovus tarsi mielus draugus ar kaimynus nuo pat vartų kuo nuoširdžiausiai pasveikino projekto dalyviai.
Nedidukas vasarnamis, virtęs apleista čechoviška dvaro sodyba, įtraukė į nostalgišką, daug kam atpažįstamą atmosferą. Seni, per praėjusius dešimtmečius čia nutūpę baldai, gausybė gelstelėjusių knygų, žurnalų, mielų suvenyrų iš praeities.
Autentišką vasarnamio aplinką kūrė ir projekto dailininkė Jūratė Paulėkaitė.
Aktoriai nekėlė sau užduoties suvaidinti „Vyšnių sodo“. Buvo ir spontaniškų improvizacijų, šelmiškų žvilgsnių, ir net draugiškų pašmaikštavimų.
Pabaiga – siautulinga
Kur dar galėtum pamatyti, kaip G.Padegimas (Piščikas) kaulija iš J.Budraičio (Gajevas) saldainių, o šis neduoda ir dar badosi skėčiu.
Arba kaip visavertis spektaklio dalyvis šuo Lokis kuo aktyviausiai reaguoja į J.Vaitkaus (Lopachinas) replikas, ypač po to, kai šis netyčia jam primynė uodegą.
Viskas baigėsi stichiškai ir siautulingai. Spjovę į lietų, aktoriai pakvietė visus į kiaurai merkiamą vyšnių sodą. Ir čia Šarlotė (nedegusis B.Šarka) surengė tikrus fejerverkus. Lėkė žiežirbos, viską gaubė raudoni dūmai ir aidėjo tranki muzika.
Ranevskaja, Ania, Varia ir Duniaša (V.Kelmelytė, I.Lavrinovič, A.Bendoriūtė ir R.Samuolytė) basos šoko arabiškus šokius.
Kol vyko linksmybės, J.VaitkusLopachinas patyliukais nusipirko vyšnių sodą su visomis pušimis ir pakalnutėmis.
Jis griebė kirvį, įsisiautėjo ir išvaikė visus už vartų į pakelės balas – ir aktorius, ir žiūrovus, ir vasarnamio šeimininką A.Liugą, ir net jo žmoną Elvyrą Vaitkienę. Ji garsiai nerimavo, esą kas gi dabar bus, kai vyras šitaip audringai improvizuoja.
Tik šuo Lokis, nepabūgęs kirvio, garsiai lojo ir bėgiojo paskui naująjį vyšnių sodo savininką.
* * *
Kūrybos kelias
* Garsiausias šių dienų suomių dramaturgas ir režisierius K.Smedsas 1996 m. Helsinkyje įkūrė „Takomo“ teatrą ir vadovavo jam iki 2001 m. Vėliau trejus metus buvo Kajanio teatro vadovas ir pavertė šį nedidelį Suomijos provincijos miestelį tarptautinės teatralų publikos traukos centru. Nuo 2005 m. K.Smedsas spektaklius daugiausia stato užsienyje. Jo spektakliai rodyti Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje.
* Naujosios dramos akcijos kvietimu 2003 m. Vilniuje buvo parodytas K.Smedso spektaklis „Voicekas“, o 2006 m. – „Klajūnas“. 2006 m. režisierius Lietuvoje sukūrė spektaklį „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ (pagal F.Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“).